Atsakymai, kodėl krūties vėžys – vis dar onkologinis susirgimas nr. 1
Priežasčių, kodėl krūties vėžys nepaliauja „persekioti“ Lietuvos moterų, galima rasti daug. Tačiau remiantis moterų elgsenos tyrimu, galima išskirti keturias pagrindines. Pernai vasarą atliktą reprezentatyvų moterų elgsenos tyrimą inicijavo Nacionalinė krūties ligų asociacija kartu su farmacijos kompanija „Roche Lietuva“.
Nes prioritetų sąrašo pirmoje vietoje – namų ruoša
Dailiosios lyties atstovių prašant įvardinti kiekvienos dienos prioritetus, būtent namų ruošą jos „išreitingavo“ pirmuoju numeriu. Tuo tarpu rūpinimasis savo sveikata ir profilaktinis lankymasis pas gydytojus atsidūrė tik penktojoje vietoje.
Anot Nacionalinio vėžio instituto gydytojos chirurgės onkologės dr. Daivos Gudavičienės, moterų apklausa išties atspindi realybę: „Krūties vėžio galėtume išvengti, jeigu būtume dėmesingesnės sau ir savo sveikatai. Deja, tik išgirdusios ligos diagnozę moterys galiausiai supranta, kad tik jos pačios yra atsakingos už savo sveikatą, todėl net ir nuolatiniame bėgime privalo rasti laiko sau“.
Nes pirmiausia rūpinamasi šeimos nariais, o tik paskui savimi
Pirmiausia šeimos narių sveikata, o tik paskui – mano pačios sveikata. Būtent tokią moterų elgseną atskleidė tyrimas.
Kas yra keliavę lėktuvu žino, kad pagrindinė taisyklė lėktuvo gedimo atveju – tai pirmiausia pasirūpinti savimi ir tik tuomet rūpintis mažesniais bei silpnesniais. Tai visiškai suprantama, nes jeigu pirmiausia deguonies kaukę uždėsite vaikui, o sau nebespėsite, jūsų vaiku nebebus kas pasirūpina.
„Ta pati taisyklė galioja ir tuomet, kai kalbame apie sveikatą. Juk ligos atveju dažniausiai moteris nebegali rūpintis šeimos nariais taip, kaip tai darė anksčiau. Tad tik būdama sveika galėsite pasirūpinti savo brangiais žmonėmis“, – akcentuoja gydytoja.
Nes susimąstyti apie sveikatą priverčia sukrėtimas artimoje aplinkoje
Apklausus moteris paaiškėjo, kad net kas antrą dailiosios lyties atstovę pasitikrinti profilaktiškai paskatintų ligos atvejis artimoje aplinkoje. Taip, sukrėtimai priverčia susimąstyti, tačiau ar tikrai reikia sukrėtimo tam, kad prisimintume, jog susirgti galime ir mes pačios?
Anot Nacionalinio vėžio instituto gydytojos, praktikoje susiduriama su atvejais, kuomet diagnozavus ar įtarus ligą vienai šeimos narei, savimi pasirūpinti suskumba ir kitos šeimos ar net giminės moterys.
„Kiekviena moteris turėtų būti atsakinga prieš save ir periodiškai apsilankytų pas gydytoją. Dar labiau sau padėtų kiekvieną mėnesį savarankiškai atlikdama krūtų savityrą. Juk kas daugiau, jei ne pati moteris, gali įsiklausyti į savo organizmą ir pastebėti bei pajusti kad ir mažiausius pokyčius. Tai tikrai nėra sudėtinga, juolab, kad šiandien yra sukurtų ir specialių mobiliųjų programėlių bei demonstracinių video lietuvių kalba. Tad visos priemonės yra, reikia tik noro rūpintis savimi“, – kalba gydytoja.
Viena iš programėlių lietuvių kalba – tai „Breast Test“ programėlė, skirta išmaniesiems įrenginiams. Ji suteikia galimybę sekant vizualiai pateikiamus mokomuosius krūtų savityros žingsnius patikrą atlikti namuose. Joje demonstruojama, kurias vietas ir kokius tiksliai judesius atliekant galima tikrinti krūtis. Atlikus savarankišką patikrą, įtartinų gumbelių formavimosi vietas galima pažymėti – tai naudinga lankantis pas gydytoją.
Nes bijo
Kas antra moteris bijo išgirsti ligos diagnozę, todėl nesilanko pas gydytoją profilaktiškai. Tačiau baimė nuo ligos neapsaugos.
„Nebijokite ateiti pas gydytoją per anksti, – skatina dr. Daiva Gudavičienė. – Daug blogiau yra ateiti per vėlai. Nepaisant gausaus kovos su šia liga arsenalo, kurį šiandien Lietuvoje turime, kuo anksčiau „pagausime“ ligą, tuo didesnė tikimybė, kad moteris pasveiks ir grįš į įprastą gyvenimo ritmą.“
Pernai metais rugpjūčio mėnesį atliktame moterų elgsenos tyrime dalyvavo 545 aštuoniolikos metų ir vyresnės Lietuvos moterys. Tyrimą atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.
Edukacinio filmuko apie krūtų savityrą nuoroda: https://www.youtube.com/watch?v=VfTg2GpWX-M&feature=youtu.be
