Atsargiai! Pirmosios erkės jau pabudo

Kauno visuomenės sveikatos centro specialistams, vykdant kraujasiurbių nariuotakojų stebėseną Kauno apskrityje, kovo 15 ir 17 d. išvykų, į erkių gausos Kauno mieste bei Kauno ir Kėdainių rajonuose stebėjimo vietas (stacionarus), metu pastebėtos pirmosios Ixodes genties erkės, platinančios Laimo ligą ir erkinį encefalitą. Nors trumpam sugrįžusi žiema erkių aktyvumą pristabdys, tačiau bet kuriuo metu sušilus – erkės vėl bus aktyvios ir kels grėsmę gyventojų sveikatai.

Lietuvoje aktyvusis erkių periodas trunka nuo kovo mėnesio, dažniausiai pabaigos iki lapkričio (kai kuriais metais gruodžio) vidurio, kai aplinkos temperatūra siekia +5-7oC. Pavasarinio erkių aktyvumo metu didžiausias jų skaičius būna gegužės viduryje. Erkės (lervos ir nimfos) aktyvios visą sezoną, didžiausias aktyvumas: gegužę – birželį, antrasis aktyvumo pakilimas – rugpjūčio – rugsėjo mėn.

Erkės dažniausiai aptinkamos drėgnose, tamsiose, tankiose vietovėse: lapuočių ar mišriuose miškuose, miškingose vietovėse, miško pakraščiuose, laukymėse, paupiuose, pelkėtose vietovėse, kur daug brūzgynų ir krūmokšnių. Žinoma, erkių gausai didėjant jų galima aptikti ir miesto parkuose, skveruose, daugiabučių kiemų žaliose teritorijose. Erkės paprastai aukos tyko ant žolės, neaukštų krūmų, nepakildamos nuo žemės paviršiaus aukščiau 1,5 m. Erkės įsisiurbimas neskausmingas, todėl žmogus ar gyvūnas jo beveik nepajunta, tai užtikrina netrukdomą erkės maitinimąsi.

Kauno apskrityje, per du š. m. mėnesius užregistruota 14 Laimo ligos atvejų. Erkinio encefalito atvejų kol kas neregistruota, sergamumas šia liga pakyla birželio mėn., o didžiausias būna liepos – rugsėjo mėn.

Atliekant židinių epidemiologinius tyrimus, nustatyta, kad pirmasis užsikrėtimas Laimo ligos sukėlėjais įvyko dar š. m. vasario 6 d., kuomet po žiemos šalčių, dienomis atšilus iki +6 oC erkė įsisiurbė moteriai bevaikštant Kauno miesto parke, tad poilsiaujantiems gamtoje budriems išlinkti reiktų jau dabar.

Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gabrielaitė primena, kad siekiant apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų būtina pirmiausia gamtoje užtikrinti individualią apsaugą:

• Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti.

• Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais, viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo, kelnių klešnių apačia turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.

• Naudoti repelentus, jais apruošiant atviras kūno vietas (veidą, kaklą, rankas), dėvimus drabužius. Kadangi visų repelentų poveikis trumpalaikis, juos reiktų naudoti reguliariai.

• Pastebėjus įsisiurbusią erkę, ją nedelsiant ištraukti. Sveikatą stebėti apie vieną mėnesį dėl pirmųjų erkių platinamų ligų požymių (paraudimas erkės įsisiurbimo vietoje, karščiavimas, galvos, sąnarių, raumenų skausmas, silpnumas), o juos pastebėjus kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Tinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų ar individualių namų kiemų priežiūra, kaip žolės pjovimas nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm, menkaverčių krūmų iškirtimas, mišto atliekų, išvartų sutvarkymas, graužikų populiacijos reguliavimas gali prisidėti prie erkių gausos mažinimo gamtoje ir yra kur kas efektyvesnės, nei cheminės erkių gausą mažinančios ar naikinančios priemonės, kurios neretai yra labai trumpalaikės ir turinčios neigiamą poveikį kitai miško faunai.

Deja, skiepų nuo Laimo ligos nėra. Norint išvengti erkinio encefalito vienintelis mokslu pagrįstas būdas – skiepai. Šiuo metu pasiskiepyti ypač tinkamas laikas. Pirminiam imunitetui įgyti reikia 3 dozių (1-a dozė – pasirinktą dieną, 2-a dozė – po 1-3 mėnesių po 1-sios dozės, 3-a – praėjus 5-12 mėn. po 2-sios dozės įskiepijimo). Pirmoji palaikomoji dozė (sustiprinanti ir palaikanti įgytą imunitetą nuo erkinio encefalito) po 3 metų po trečiosios dozės įskiepijimo, kitos palaikomosios dozės – priklausomai nuo amžiaus po 3-5 m. (nuo 16 iki 60 metų – kas 5 metus, nuo 60 metų – kas 3 metus). Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.