Atsargos karius iš tarnybinio buto galima iškeldinti tik suteikiant būstą
Seimas po pateikimo pritarė Seimo nario Vytauto Bako iniciatyva gruodžio pabaigoje parengtai ir Seimui pateiktai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisai, kuri padėtų išsaugoti būstą į atsargą išėjusiems kariams, krašto apsaugos sistemoje pradėjusiems dirbti iki 1991 m. rugpjūčio 23 dienos ir su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 m. liepos 1 dienos. Prie šios iniciatyvos prisijungiau, nes pati inicijavau analogiškos problemos –tarnybinėms reikmėms nereikalingų urėdijų tarnybinių butų – sprendimą: mano parengtai kito įstatymo pataisai Seimas taip pat jau pritarė.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisa mes siūlome, kad įstatyme būtų įteisinta nuostata, leidžianti atsargos karius iš tarnybinio buto iškeldinti tik tuo atveju, jei jam suteikiamas kitas gyvenamasis plotas, atitinkantis techninius bei higieninius reikalavimus ir esantis toje pačioje apskrityje.
Įstatymo pataisa parengta atsižvelgiant į tai, kad minėtiems asmenims, remiantis 1992 metais priimtu ir iki 2001-ųjų metų galiojusiu Civiliniu kodeksu, buvo suteikta garantija, jog baigę tarnybą galės toliau gyventi tarnybiniuose butuose, taipogi gyvenamosios patalpos nuomininko, išėjusio į senatvės pensiją, teisė būti iškeldintam iš tarnybinių patalpų tik jam suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Šios karių teisės ir garantijos buvo panaikintos 2012 m. priėmus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis buvo atsisakyta tarnybinių butų. Krašto apsaugos ministerija, vykdydama tarnybinių butų atisakymo politiką, juos kartu su gyventojais patikėjimo teise perleido Turto bankui.
Valstybė, skirdama kariškiams ir jų šeimoms tarnybinius butus prieš daugiau kaip du dešimtmečius, garantavo, kad pasibaigus tarnybai jie galės likti gyventi. Tačiau šiomis dienomis, buvę ir esami kariai, dėl butų, kuriuose gyvena porą dešimtmečių, priversti kovoti Turto banko organizuojamuose aukcionuose. Žvelgiant iš finansinės pusės, didžioji dalis karių yra tokio amžiaus, jog jiems sudėtinga konkuruoti su asmenimis, pareiškusiais norą nusipirkti buvusius tarnybinius butus. Kadangi pradinė kaina aukcionuose yra apie 50 tūkst. eurų, dėl to iškyla grėsmė prarasti vienintelį gyvenamąjį būstą, nes minėtos sumos yra gana didelės, o bankai nesuteikia paskolų garbaus amžiaus sulaukusiems asmenims. Šiuo metu tarp sudariusių būsto nuomos sutartį iki 2001 metų liepos 1 dienos yra 20 atsargos karių, kurie yra apdovanoti Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorių medaliu arba valstybės apdovanojimu.
Esu įsitikinusi, kad būtina išspręsti analogiškas problemas visose srityse užtikrinant žmonėms, gyvenusiems tarnybiniuose butuose ir neturinčiuose kito būsto, socialines garantijas ir pateisinant jų lūkesčius. Net jei sprendimai jau priimti, išeitis visada galima ir būtina surasti ir ankstesnės kadencijos kolegų klaidas taisyti. Su panašia problema susiduria ir vidaus reikalų sistemos darbuotojai.
Užs. Nr. VV-27
