Atskleistos naujos Rambyno regioninio parko gamtos paveldo vertybės
Rambyno regioninis parkas žinomas dėl garsiojo Rambyno kalno, Vydūno atminimo ir kito kultūrinio-istorinio paveldo.
Geologinio paveldo vertybių iki šiol Rambyno regioniniame parke nebuvo nustatyta, nors parko ir apylinkių kraštovaizdį sudaro dvi raiškūs ir kontrastingi reljefo masyvai: iškilus Vilkyškių morenininis kalvagūbris ir Ragainės pralauža – Nemuno slėnio atkarpa.
2017 m rugpjūčio mėnesį Lietuvos geologijos tarnybos specialistai, padedant Rambyno regioninio parko ekologui Drąsučiui Brazauskui aptiko vertingų geologinių objektų.
Šereitlaukio miške tūno klasikinis sufozinis cirkas ir iš kurio išteka šaltinis. Cirko gylis apie 5 m, diametras 20–30 m. Įdomu tai, kad iš cirko ištekantis upokšnis dingta be pėdsakų miške maždaug už 400 metrų.
Iš šaltinio ištekančio vandens debitas 2 l/s, temperatūra 7 laipsniai. Vanduo skaidrus, bespalvis, be kvapo, gėlas. Laboratorinis tyrimas parodė, kad bendroji mineralizacija nedidelė, atitinka reikalavimus geriamojo vandens kokybei. Nustatytas ištirpusių mineralinių medžiagų kiekis – 177 mg/l, savitasis elektrinis laidis – 190 μS/cm.
Pagal savo cheminę sudėtį vanduo yra kalcio-magnio hidrokarbonatinio-chloridinio tipo, švelnaus neutralaus skonio, t. y. vandenyje vyrauja kalcio ir magnio katijonai bei hidrokarbonatų ir chloridų anijonai. Tai sąlygoja pakankamai gerai subalansuoti vandens cheminę sudėtį sudarantys anijonų bei katijonų grupių elementai.
Vanduo švarus, neužterštas azoto turinčiais junginiais. Nustatyta mažiau už 0,24 mg/l nitratų, bei mažiau už 0,02 mg/nitritų kiekis, amonio kiekis – < 0,03 mg/l taip pat neviršija leistinos ribinės vertės.
Šaltinis pavadintas Drąsučio vardu.
Meškos vingio griova. Maždaug 0,5 km ilgio stačiais natūraliais šlaitais įspūdinga griova, kurios pradžioje šaltiniuoja sufoziniai cirkai.
Rambyno RP geotopų potencialą sudaro ir kitos kalvos – Velnio, Dangaus, Krakūzo, Kapelkalnis, raguvos ir griova šalia Šereitlaukio I piliakalnio, Vilkyškių kalvagūbrio pašlaitėse gliaciokarstinės dubės. Tačiau reikalingi papildomi mokslinio tyrimo ir inventorizavimo darbai, kad būtų pagrįstai nustatytas jų gamtinio paveldo vertingumas
Drąsučio sufozinis cirkas ir pradingstantis šaltinis, Meškos vingio griova bei Keturios kalvos gali būti skelbiami gamtos paveldo objektais.
