Atskleistos pirmosios Švč. Trejybės bažnyčios Vilniuje palaidojimų paslaptys
Rugsėjo 14 d. spaudos konferencijoje pristatyti Švč. Trejybės (graikų apeigų katalikų – unitų) bažnyčios Vilniuje tyrimai, tvarkybos darbai bei Lietuvos unitų bendruomenė. Gausiai susirinkusiems žiniasklaidos atstovams atskleistos pirmosios prasidėjusių palaikų tyrimų paslaptys. Po šia Vilniaus bažnyčia rasta XVII–XVIII a. kripta su maždaug 100 palaikų. Tikėtina, kad jie priklauso turtingiesiems unitų konfesinės bendruomenės nariams – valdančiajam miesto elitui, pirkliams, Bazilijonų ordino nariams.
Vilniaus universiteto mokslininkų komanda jau savaitę vykdo tyrimus greta pagrindinio altoriaus esančioje kriptoje. Manoma, kad tai gali būti XVII–XVIII a. vienuolių, įžymių parapijiečių ir bažnyčios geradarių palaikai. Šiuo metu yra iškelta ir pradėta tirti tik 12 palaidojimų, – tikimasi bent dalį po bažnyčia palaidotų žmonių identifikuoti. Nėra tiksliai žinoma, kiek palaidojimų šioje vietoje yra, tačiau mokslininkai teigia, kad apie 100. Kriptoje mokslininkai rado ir ten palaidotų palaikų, ir iš kitur atneštų ir sumestų, – pirmuosius palaikų tyrimų duomenis spaudos konferencijoje pristatė jų vadovas, VU Istorijos fakulteto prof. Albinas Kuncevičius.
„Rūsyje jie laidoti ir sumesti įvairiais laikotarpiais. Dalis jų galbūt net atnešti iš kitų rūsių, spėju, gal ne taip jau ir seniai. 1969 m. bažnyčia atiteko Vilniaus Gedimino technikos universitetui. Viename iš karstų aptikome to meto laikraščio skiaučių“, – sakė prof. A.Kuncevičius.
Nutarus sutvarkyti pastatą, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Švč. Trejybės bažnyčios atstovai kreipėsi į Vilniaus universiteto specialistus, vildamiesi, kad jie identifikuos palaidotus asmenis. Vėliau tikimasi žmones perlaidoti.
„Pirmą kartą Lietuvoje tokie darbai atliekami planingai. Viskas atliekama, kaip priimta pasaulyje: pirma atliekami išsamūs istoriniai tyrimai, tada sudaromas galimas palaidotų asmenų sąrašas, renkami asmeniniai duomenys, kurie padėtų juos identifikuoti“, – pabrėžia Vilniaus universiteto prorektorius, antropologas prof. Rimantas Jankauskas.
„Mus, dirbančius su palaikais, nemaloniai nustebino tai, kad daugelyje karstų trūksta kaukolių. Tai – vandalizmas“, – įsitikinusi bioarcheologė dokt. Justina Kozakaitė. Anot jos, iš 12 dabar tiriamų palaikų nustatyta: visi jie buvo vyrai, dauguma palaidotų po bažnyčia žmonių buvo vyresni nei 50 metų (tik du iš jų – kiek daugiau nei dvidešimties). Siekiant identifikuoti palaikus, taip pat aiškinamasi, kokiomis ligomis yra sirgę šie žmonės.
Bažnyčios klebonas, kunigas Pavlo Jachimecas tikisi, kad galbūt pavyks surasti vieno iš unitų buvusių šventikų, Kijevo metropolito Juozapo Rutskio palaikus, – juk tai gali būti būsimasis šventasis.
Istorijos fakulteto doktorantas Martynas Jakulis, ištyręs apie 630 XVII–XVIII a. vilniečių testamentų, aiškinosi, kas galėjo būti palaidoti kriptoje. „Pavyko nustatyti keletą žmonių, kurie savo paskutinės valios vykdytojus įpareigojo juos palaidoti Švč. Trejybės bažnyčioje. Iš šaltinių taip pat matyti, kad tų kriptų galėjo būti ne viena“, – sakė jis.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis, spaudos konferencijoje pristatęs archeologinių tyrimų finansavimą ir bažnyčios fasadų bei stogo tvarkybos darbus, kalbėjo: „Labai svarbūs yra dabar vykdomi tyrimai bei parengti stogo ir fasadų tvarkymo projektai. Tikiuosi, kad kitąmet darbai pajudės greičiau. Kultūros paveldo departamentas skyrė reikiamas lėšas: tyrimams, kurie atliekami dabar, skirti 9 tūkst. eurų, stogų tvarkymui ir projektavimui šiame etape – 50 tūkst. eurų. Buvome numatę šiemet pradėti ir pabaigti stogo tvarkymo darbus, bet dėl specifinių technologinių reikalavimų negalėjome pradėti, nes labai brangiai kainuoja pastoliai, todėl nuspręsta stogus tvarkyti kartu su fasadais, naudojant tuos pačius pastolius. Todėl tai bus daroma kitąmet“.
2014 m. bažnyčioje greta pagrindinio altoriaus buvo atrasta kripta su palaikais. Manoma, kad tai gali būti XVII–XVIII a. vienuolių, įžymių parapijiečių ir bažnyčios geradarių palaikai. Jie kriptoje suguldyti nesilaikant pagarbos mirusiems. Rastus palaikus norima perlaidoti pagal krikščioniškas tradicijas, prieš tai atliekant jų tyrimus ir sutvarkant kriptą. 2015 m. rugsėjo mėnesį Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto archeologai pradėjo šios kriptos tyrimus.
Archeologinius Švč. Trejybės bažnyčios rūsių tyrimus finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (darbų užsakovas – valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“), KPD taip pat šiemet rengia bažnyčios fasadų tvarkybos darbų projektą. Pernai pradėti ir šios bažnyčios stogo tvarkybos darbai, – šis projektas tęsiamas.
Švč. Trejybės bažnyčia yra unikalus sakralinis, istorinis ir architektūros paminklas. Šios vietos istorija yra persipynusi su Trijų Vilniaus kankinių (Šv. Antano, Jono ir Eustachijaus), šventojo kankinio Makarijaus, Šv. Juozapato gyvenimais ir atmintimi – tai yra, ko gero, daugiausia šventųjų menanti vieta Lietuvoje. Dabartinė mūrinė bažnyčia funduota 1514 m. kaip padėka už pergalę prieš Maskvą Oršos mūšyje (2014 m. minėtas bažnyčios 500 metų jubiliejus). XVII a. greta bažnyčios besikūręs bazilijonų vienuolynas tapo įtakingu katalikų ir stačiatikių unijos idėjos sklaidos centru.
