Atvirai apie atvirą darbą su jaunimu
Praėjusį trečiadienį vyko konferencija-mokymai „Tarpžinybinio bendradarbiavimo plėtra jaunimo problemų sprendimui Klaipėdos rajone“. Renginį moderavo Socialinių mokslų kolegijos Strateginės plėtros vadovė Reda Mikalauskaitė.
Sveikindama renginio dalyvius mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė pabrėžė, kad būtent tarpžinybinis bendradarbiavimas, daugelio institucijų sutelktos pastangos ir gali užtikrinti visapusiškos asmenybės augimą, − gebėjimą atsiskleisti, teisingai vertinti save ir kitus, nepaslysti, nenuklysti, kryptingai lavintis, atrasti savo vietą gyvenime, bendruomenėje ir t. t.
„Manau, kad svarbiausia, apie ką kartu turi svarstyti įvairios su jaunimu dirbančios institucijos – paskatinti jaunus žmones dirbti, realizuoti save per kūrybą, savanorystę, naudingas veiklas. Jaunimui reikia ne vien žaidimų, šokių, linksmybių, bet ir mokytis teikti naudą visuomenei“, − sakė R. Cirtautaitė.
Savivaldybės tarybos narys Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Martynas Pocius taip pat pabrėžė sutelktų ir koordinuojamų pastangų svarbą, − tuomet atsiranda paskatų suvokti ne tik jaunimo lūkesčius, bet ir gilias problemas, dirbti plačiau. Iš to kilo šalies mastu idėja įkurti atvirus jaunimo centrus, kokie jau veikia daug kur Europos šalyse. Todėl ir mūsų rajone įsikūrė net 8 atviros jaunimo erdvės, o netrukus, tikėtina, Savivaldybės tarybai pritarus, Gargžduose veiks atviras jaunimo centras, galbūt grąžinsiantis pasitikėjimą ir tiems jauniems žmonėms, kurie daug kuo buvo nusivylę ar tiesiog iki šiol nesugebėjo realizuoti savęs. Šis projektas, įgyvendintas gavus Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo „Rizikos grupės ir vaikai ir jaunimas“ paramą, tikėtina, duos didelę naudą jaunimui.
Tarpžinybinio bendradarbiavimo svarbą įgyvendinat projektą „Atviro darbo su jaunimu plėtra Gargždų mieste“ pristatė Švietimo skyriaus vyr. specialistė (jaunimo reikalų koordinatorė), projekto vadovė Adelija Radžienė. Centre dirbs 5 darbuotojai ir jis veiks kaip biudžetinė įstaiga. Be to, kad jaunimui čia bus pasiūlyta įvairių veiklų, jauni žmonės čia galės gauti emocinę ir prevencinę pagalbą. Darbas vyks su jaunimo grupėmis ir individualiais asmenimis, be to, čia bus organizuojamos veiklos, skatinančios jaunimo motyvaciją ir gebėjimus, reikalingus sėkmingai integracijai į darbo rinką. Šio centro lankuytojai čia galės mokytis pačių įvairiausių amatų ir kaip savo darbus reklamuoti, pristatyti ir realizuoti.
Anot A. Radžienės, 2012 m. atliktas jaunimo problematikos tyrimą Klaipėdos rajone atskleidė, kad jaunimas turi nemažai problemų – ir dėl svaigalų vartojimo, ir dėl savirealizacijos galimybių, užimtumo bei pilietiškumo stokos. Tačiau gerai, kad patys jauni žmonės tai pripažįsta ir ieško išeičių.
Klaipėdos apskrities VPK Prevencijos skyriaus viršininkė Rasa Bekėžienė kalbėjo apie jaunimo nusikalstamumo prevencijos priemones ir jų taikymo galimybes. Ji pabrėžė Savivaldybės, kaip institucijos, atsakomybę telkiant kitas institucijas. Beje, turi bendradarbiauti ne vien valstybinės institucijos ir nevyriausybinis sektorius, bet ir privačios įmonės, atskiri asmenys. Svarbu, kad visi bendrai siektų sudaryti tokias sąlygas, kad jauniems žmonėms nebūtų sudaryta progų nuskalsti ar nusižengti, kad jie įsisąmonintų, kad auga nepakančioje nusikaltimams aplinkoje.
Labai reikšmingas yra glaudus mokyklų bendradarbiavimas su tėvais. Mokyklos ir netgi ikimokyklinės įstaigos turi kuo daugiau kviesti į įvairiausius renginius tėvus, įraukti juos ir į organizavimą, aktyvų bendradarbiavimą. Taip pat kviestis ir policijos pareigūnus, jei renginys susijęs su nusikaltimų prevencija. Daug ką galima daryti linksmai, su įdomiomis užduotimis – tačiau tai paveiku, nes padeda kurti pasitikėjimu grįstus santykius šeimoje ir platesnėje bendruomenėje.
Kristina Krėpštienė, projekto „Atrask save“ vietos JGI koordinatorė, Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro darbuotoja, ir Klaipėdos teritorinė darbo biržos Gargždų skyriaus darbuotoja Gytautė Bajorinaitė, projekto „Atrask save“ specialistė-koordinatorė, kartu pristatė projektą „Atrask save“. Jos kalbėjo apie neaktyvaus, niekur nedirbančio ir nesimokančio jaunimo (NEET) paiešką Klaipėdos rajone ir pirminę intervenciją. Iš tiesų jauni žmonės, kuriems parengtas šis projektas, yra žinomi, tačiau didžiausia užduotis šiame etape juos sutelkti ir įtraukti į veiklas.
Socialinių mokslų kolegijos Verslo kūrybiškumo studijos vadovas Klaipėdos miesto savivaldybės galimybių studijos „Klaipėdos jaunimo situacijos tyrimas“ rengimo grupės narys Julijus Brazauskas pristatė pranešimą apie jaunimo orientacijos į darbą motyvacijos problemas. O jų yra nemažai ir įvairių. Viena iš jų, pasitaikančio tarp nusikalstamą kelią besirenkančio jaunimo, – kad jų veikla (pavyzdžiui, metalo vogimas) yra daug didesnis darbas nei sėdėjimas mokyklos suole ir nuoseklus, ne vienus metus trunkantis rengimasis profesijai, kuri savaime nesuteiks galimybės užtikrinti net ir svarbiausius savo poreikius. Pranešėjas pateikė daug pavyzdžių, kurie turėtų paskatinti institucijas kuo daugiau dėti sutelktų pastangų, kad iš esmės keistųsi jaunimo motyvacija, poreikiai ir didėtų patiems kurti geresnę, labiau užtikrintą ir kartu visiems saugesnę ateitį.
Apie vieningos tarpžinybinio jaunimo sistemos kūrimą bei diegimą kalbėjo Klaipėdos jaunimo centro Atviros jaunimo erdvės vedėja Violeta Jokubynaitė.
Antroje renginio dalyje vyko darbas grupėse, aptarti rezultatai ir suformuluotos išvados bei pasiūlymai dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo su jaunimu modelio kūrimo.
