Atvirų saugyklų ekspozicijoje – „Aušros“ muziejaus istoriją atspindintys eksponatai

2022 m. gruodžio 14 d. Šiaulių istorijos muziejuje (Aušros al. 47, Šiauliai) atidaryta atvirų saugyklų ekspozicija, pristatanti itin turtingus „Aušros“ muziejaus rinkinius. Tarp jų – patys reikšmingiausi etnografijos bei dailės skyrių eksponatai, muziejaus „Aukso fondas“. Lankytojai išvydo nuo pat muziejaus įkūrimo 1923 m. iki šių dienų surinktus eksponatus, iliustruojančius „Aušros“ muziejaus istoriją.
Visą dieną Šiaulių istorijos muziejaus atvirų saugyklų ekspozicijoje vyko nemokamos ekskursijos, o vakare – jų pristatymo renginys, kurio metu lankytojai galėjo daugiau sužinoti apie čia saugomus eksponatus. Susirinkusiems pristatytas muziejaus „Aukso fondas“: senosios liaudies skulptūros, keramika, liaudies tapybos kūriniai, geležinės viršūnės, namų apyvokos ir buities daiktai, tekstilė ir kt. Ekranuose buvo rodomi istoriniai vaizdai, pirmosios „Aušros“ muziejaus ekspozicijos. Šiose fotografijose lankytojai atpažino tuos pačius eksponatus, matomus atvirose saugyklose.
Senosios liaudies skulptūros rinkinyje saugomi 1 200 tradicinės liaudies skulptūros ir mažosios architektūros eksponatai, kurių didžioji dalis buvo surinkta tarpukaryje per ekspedicijas iš Šiaulių, Kelmės, Pakruojo, Joniškio, Raseinių, Mažeikių, Skuodo rajonų ir kt. vietovių. Tai – vertingas ir gausus XVIII–XX a. senosios liaudies skulptūros rinkinys, kuriame dominuoja Nukryžiuotojo, Pietos, Švč. Mergelės Marijos, Šv. Jono Nepomuko, Rūpintojėlio ir kt. siužetai.
Ekspozicijoje eksponuojami kunigo, skulptoriaus Antano Rimavičiaus darbai. Jo kūrinius – nacionalinį Lietuvos turtą – profesoriaus Vytenio Rimkaus žodžiais tariant, galima laikyti oficialiosios bažnytinės skulptūros ir Šiaurės Lietuvos ir Pietryčių Latvijos liaudies skulptūros tarpine stilistine grandimi.
Muziejaus tapybos rinkinyje saugoma daugiau kaip 100 XVIII a. – XX a. pr. religinio pobūdžio senosios liaudies tapybos darbų. Populiariausi Jėzaus ir Marijos siužetai. Kolekcijoje yra Lietuvos globėjų – šv. Kazimiero ir šv. Jurgio paveikslų, kitų šventųjų atvaizdų – šv. Onos, šv. Barboros, šv. Pranciškaus, šv. Antano, šv. Juozapo ir kt. Paveikslai tapyti ant drobės, medžio, skardos, aliejiniais ir temperos dažais.
Dėmesį traukė ir XIX–XX a. senoji ir profesionalioji keramika ir XX–XXI a. tautodailė. Nuo puodų, dubenų, vazų iki nedegto molio skulptūrėlių, švilpukų. Itin unikali eksponuojama ąsočių kolekcija.
Lankytojai išvydo ir didesnės apimties eksponatus – nuo kraičio skrynių iki spintų, indaujų, kėdžių. Čia pat ir gausiai ornamentuotos prieverpstės, rankšluostinės, senoji mūsų krašto tekstilė. Tautiniai sijonai, marškiniai, liemenės, juostos, kaklaraiščiai, pirštinės, šiaudinės skrybėlės ir kt. aprangos detalės paliudys moterų nagingumą bei kūrybiškumą. Eksponuojamas ir Šatrijos Raganos tautinis kostiumas bei muziejaus įkūrėjo Pelikso Bugailiškio rišėtas kaklaraištis. O kur dar gausios Užgavėnių kaukių, margučių kolekcijos.
Didžioji dalis šių eksponatų iki šiol buvo saugomi uždarose „Aušros“ muziejaus eksponatų saugyklose ir plačiajai visuomenei buvo pasiekiami tik skaitmeniniu pavidalu arba trumpalaikėse parodose. Baigus istorinio muziejaus pastato rekonstrukciją, čia sukurta moderni atvirų saugyklų ekspozicija. Projektas „Šiaulių „Aušros“ muziejaus Edukacijos centro pastato rekonstrukcija“ finansuotas iš Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.