Atvykti į Radviliškį verta jau šį savaitgalį

Kai rytoj visa Lietuva sustos giedoti Tautiškos giesmės, ji skambės ir Radviliškyje, tačiau skambės kaip dalis miesto šventės. „Šventėje labai laukiame visų ir kviečiame tądien pabūti kartu su radviliškiečiais“, – atvykti į Radviliškį pakviečia rajono meras Antanas Čepononis.

Gerbiamas mere, pastaruosius kelerius metus Radviliškio miesto šventės vykdavo labai daug renginių, atvykdavo daug svečių, savivaldybės partnerių delegacijų.  Ši šventė kiek kuklesnė, ar tai reiškia, kad ji labiau skirta pačių radviliškiečių pabuvimui?

Pagal apimtį šventė kuklesnė, bet tai nereiškia, kad ji kokybe bus prastesnė. Per šventę vyks nemažai įdomių ir turiningų renginių. Tame gražiame kultūriniame šurmulyje turėsime ir svečių. Liepos 5 dieną atvyksta delegacija iš Izraelio Katzrino miesto. Tos pačios dienos pavakary su šio miesto savivaldybe pasirašysime bendradarbiavimo sutartį. Šio miesto meras yra lietuvių kilmės. Jis kalba lietuviškai. Tad radviliškiečiai padėsime ieškoti jo šaknų Lietuvoje. O konkrečiau pasakius – Šeduvoje, kurioje kuriamas Lietuvos žydų kultūros ir paveldo muziejus „Dingęs štetlas“. Šeštadienį svečiai iš Izraelio dalyvaus miesto šventės renginiuose.

Taigi, rengdami šią šventę, kaip ir pastebėjote, orientavomės ne į gausų svečių būrį, o į radviliškiečių pabuvimą. Kaip ir kiekvienais metais, tikime, kad į šventę atvyks nemažai tėviškėnų, kad per šventę susitiks ir pabendraus giminės, seni bičiuliai. Ir, be abejo, laukiame visų, kurie tądien norės pabūti kartu su Radviliškio žmonėmis. Bus ką veikti visiems: ir sporto, ir folkloro, ir populiariosios muzikos, ir meno, ir teatro mėgėjams. Žinoma, paskelbsime ir naująjį Radviliškio miesto garbės pilietį.

Rudenį Radviliškis pakvies į Lietuvos kariuomenės mūšio su bermontininkais šimtmečio paminėjimą. Kiek žinau, Lietuvos kultūros taryba neįžvelgė šios sukakties svarbos ir neskyrė finansavimo sumanytam renginiui.  Paminėjimo finansavimą ant savo pečių prisiėmė Radviliškio rajono savivaldybė.

Kartais valstybės lygmenyje kai kurie regionuose vykstantys renginiai neatrodo labai svarbūs ir jiems neskiriama lėšų. Tačiau ant žmonių, atsakingų už kultūrą, niekada nepykome ir nepyksime. Būtų blogai, jei savivaldybė neskirtų lėšų saviems renginiams, ir Lietuvos kariuomenės mūšio su bermontininkais šimtmetis būtų likęs nepaminėtas. Jei ne šis mūšis ir jame Lietuvos  kariuomenės iškovota pergalė, neaišku, kokia šiandien būtų Lietuva. Nepaisant to, kaip yra vertinamas vienas ar kitas projektas, mes žiūrime į įvykio išliekamąją vertę Lietuvos istorijai ir kultūrai, todėl visus įsipareigojimus prisiėmėme sau. Ir, manau, sukaktis bus puikiai ir kūrybingai paminėta.

O paminėjimo įžanga bus padaryta per miesto šventę, nes jaunieji radviliškiečiai lauko sąlygomis parodys inscenizaciją, kurią atliks lapkričio 21 dieną, minint mūšio šimtmetį.

Taip, Radviliškio jaunimo studijos kuriamos inscenizacijos „Aš mylėsiu ir lauksiu“ parodymas Radviliškio mieto kultūros ir poilsio parke esančioje pagrindinėje šventės scenoje  per miesto šventę atveria Lietuvos kariuomenės pergalės prieš bermontininkus šimtmečiui skirtų renginių ciklą, kurį vainikuos lapkričio renginiai, į kuriuos gražiai įsilies minėta jaunimo inscenizacija, tik šįkart pritaikyta kultūros centro scenai.

Sakykite, kur paslaptis, kad Radviliškio jaunimas taip aktyviai įsitraukia į miesto kultūrinį gyvenimą?

Manau, čia nėra didelių paslapčių. Prieš mėnesį Radviliškyje vyko „Jaunimo apdovanojimai 2019“. Jau tapo tradicija, kai rajono jaunimas renka geriausią sportininką, ūkininką, verslininką.

Šiemet buvo devynios nominacijų kategorijos: „Metų protas“, „Metų pilietiškiausias“, „Metų verslininkas“, „Metų atlikėjas“, „Metų menininkas“, „Metų sportininkas“, „Metų klasė/organizacija“, „Metų proveržis“ ir ,, Metų autoritetas“.

Ir tai, kad šiais metais „Metų autoritetu“ jaunimas išrinko būtent Radviliškio miesto kultūros centro direktorę Indrę Ginkevičienę, atskleidžia svarbiausią jaunimo aktyvaus dalyvavimo kultūroje priežastį. Kai jai buvo teikiamas apdovanojimas, jį lydėjo ne šiaip plojimai, o emocinis ūžesys. Tai reiškia, kad ji yra tarp jaunimo. Tokio jaunimo autoriteto nepelnysi per dieną ar dvi. Tai yra nuoseklaus darbo rezultatas, ir, manyčiau, charakterio bruožas – Indrės noras būti su jaunimu ir kultūra.

Radviliškio jaunimas atstovaus Lietuvai ir Portugalijoje vykstančiame Europos žmonių festivalyje?

Liepos 27 dieną Radviliškio rajono 50 žmonių delegacija išvyksta į Portugalijoje vykstantį Europos žmonių festivalį. Delegacijoje du trečdaliai yra jaunimas. Jie ir šoks, ir dainuos, ir sportuos, pristatys Lietuvą ir Radviliškį.

Ir merui ramu vežtis jauną komandą?

Visiškai ramu, nes visi yra radviliškiečiai, visi, jei ne pažįstami, yra matyti. Tai ir moksleiviai, ir studentai, ir jauni dirbantys žmonės. Jais visada pasitikėjau ir visada pasitikėsiu. Radviliškio jaunimas yra toks, kokiu galima pasitikėti.

Sakoma, kaip šauksi, taip atsilieps. Tai, matyt, tas šaukimas visapusiškai yra tinkamas, kad jaunimas atsiliepia?

Kai viską darai kalbėdamasis ir pasitardamas su jaunimu, kartu kurdamas, nebelieka nemėgstamų renginių. Jaunimas yra mūsų ir su jais esame viena šeima. Tada užsimezga labai paprastas bendravimas. Jaunimas pasitiki mumis, mes – jaunimu, mumis pasitiki jaunimo tėvai. Ir tai labai smagu.

Šiemet Radviliškio rajonas jau antrą kartą turi mažąją kultūros sostinę. Prieš kelerius metus  mažąja kultūros sostine buvo Šeduva, o šiemet – Baisogala. Kokią įtaką tai turi rajono kultūriniam gyvenimui?

Išties, patirtis, įgyta tais metais, kai mažąja Lietuvos kultūros sostine buvo Šeduva, leidžia daryti išvadą, kad tai ne tik praturtina rajono kultūrą įvairiais renginiais, bet ir padeda sukurti išliekamąją vertę. Buvimas mažąja kultūros sostine yra galimybė save įsivertinti, išsiaiškinti, ką galime padaryti savo krašto žmonėms. Baisogala yra ta vieta, kurioje vieningai veikia kultūros ir švietimo įstaigos, institutas, bendruomenė. Tai jungtinės pajėgos, kurios save gali parodyti ne tik radviliškiečiams, bet ir svečiams.

Buvimas mažąja kultūros sostine jiems suteikia naujų galimybių sutvirtėti tiek kultūros srityje, tiek materialiai, nes atnaujinama arba papildoma kultūros centro įranga, įsigyjama naujų priemonių. Šiandien Baisogala visiškai aprūpinta tuo, ko reikalauja buvimas mažąja kultūros sostine. O svarbiausia, čia dirba puikūs ir kūrybingi kultūros darbuotojai, subūrę nemažai meno kolektyvų.

Tai vis tik verta atvažiuoti į Radviliškio rajoną?

Kiekvienas kraštas turi tam tikrų išskirtinumų. Toks yra ir Radviliškio rajonas. Jis patrauklus sportu, kultūra, paveldosauga. Tai miestas ir rajonas, pritaikytas ne tik verslui, bet ir jaunimo užimtumui. Čia sudarytos sąlygos jauniems žmonėms kurtis, pradedant nuo vaikų darželių ir mokyklų ir baigiant galimybėmis turiningai praleisti laisvalaikį. Radviliškyje yra sukurta tai, ko reikia žmonių poreikiams tenkinti, ir kiekvienas radviliškietis tuo gali naudotis.

O ką Jums reiškia Radviliškis ir tapimas radviliškiečiu, nes kiek žinau, į šį kraštą esate atvykęs?

Pirmiausia, būti radviliškiečiu yra garbė. Niekada gyvenime nesigailėjau, kad po studijų savo gyvenimą susiejau su Radviliškiu ir radviliškiečiais. Ir niekada nesigailėsiu. Ar keisčiau ką nors gyvenime, jei atsirastų kita proga? Niekada. Visada buvau ir noriu būti Radviliškyje ir su radviliškiečiais.

Neseniai grįžau iš Baltarusijos. Bendradarbiavimo sutartį pasirašėme su Minsko rajono savivaldybe, kurioje gyvena 230 tūkst. gyventojų. Kadangi buvęs Nesvyžiaus rajono, ilgamečio Radviliškio rajono savivaldybės tarptautinio bendradarbiavimo  partnerio, buvęs meras pradėjo vadovauti Minsko rajono savivaldybei, jis ir parodė iniciatyvą šiai naujai bendradarbiavimo sutarčiai pasirašyti. Kai meras pristatinėjo mūsų delegaciją, jis sakė: „Nenoriu nieko įžeisti, bet draugystė su Radviliškio krašto žmonėmis yra tokia, iš kokios reikia mokytis bendrystės.“ Ir, manau, tai teisingas įvertinimas.  Visi radviliškiečiai, kuo gali, tuo prisideda, ir visi kartu kuriame Radviliškį. Džiugu, kad šiandien Radviliškis yra toks puikus.

 

Kalbino Karolina Baltmiškė