Auksarankės Z. M. Eikauskaitės-Maceikeinės paroda „Dzyvų“ tautodailės dirbtuvėse
Gegužės 22 d. „Dzyvų” tautodailės salone atidaryta Zinos Magdalenos Eikauskaitės-Maceikienės darbų – mezginių, nėrinių, siuvinių, kitų širdžiai mielų kūrinių – paroda.
Z. M. Eikauskaitė-Maceikienė gimė 1943-05-20 Vidzgailų k. Lazdijų r. geležinkeliečio šeimoje. Mažoje trobelėje, suręstoje Natalinos miške šalia geležinkelio atkarpos Šeštokai – Suvalkai, teko ištverti sunkius ir aikštingus pokario laikus. Būdama gamtos vaikas ir nepaprastai imli menui, Zina Magdalena labai anksti pradėjo nerti, megzti, siuvinėti – iš pradžių miško ir pievų žolytes, paukščiukus, žvėriukus, vėliau – įmantrius stilizuotus raštus. Meilę menams moteris paveldėjo iš protėvių, kurią dar labiau sustiprino gimtojo Natalinos miško ošimas.
Laikas tarsi melsvas pamiškės rūkas klojo užmarštimi pokario vaiduoklius, netektis ir nesėkmes, palikdamas Zinos Magdalenos sieloje tik šiltus, jaukius prisiminimus. Moteris, iš prigimties būdama optimistė ir niekada nenuleidžianti rankų, šiandien yra tarsi židinio liepsna – padrąsinanti ir kartu šiltai ir jaukiai priglaudžianti. O ką jau kalbėti apie jos paruoštus gardėsius! Ji puiki kulinarė, konditerė, sauganti ir puoselėjanti senovinius patiekalų receptus. Tai nepaprastai šviesios sielos žmogus, turintis auksines rankas: mezganti, siuvanti, siuvinėjanti, nuostabiai dainuojanti senąsias lietuvių liaudies dainas, kepanti meduolines grybų šeimynas, valgomus žaislus ir kitus skanėstus, drožinėjanti paukštelius, žvėrelius ir kt. Ji išmaningai rūpinasi savosios sodybos aplinka, domisi senaisiais amatais, stengiasi, kad šie neišnyktų, kad dar ilgai džiugintų žmones.
Ši paroda Z. M. Maceikienei, galima sakyti, beveik viso jos gyvenimo kūrybos vaisius.
