Auksinių vestuvių proga pasveikinta Panevėžio rajono Garbės pilietės šeima

Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis, tęsdamas ilgametę tradiciją pasveikinti Auksines vestuves švenčiančias rajono šeimas, šios garbingos sukakties proga aplankė Miežiškiuose gyvenančius Valeriją ir Juozą Bartulius.

Valerija Bartulienė – Panevėžio rajono Garbės pilietė, buvusi ilgametė Miežiškių kultūros centro direktorė, meno vadovė, choreografė, jos vyras Juozas dirbo matematikos mokytoju, ragavo buhalterio duonos, buvo Miežiškių seniūnijos seniūnas. 50-ties metų santuokinio gyvenimo sukaktį pora paminėjo rugpjūčio 8 dieną.

Eidami bendru gyvenimo keliu, Valerija ir Juozas puoselėjo pamatines šeimos vertybes, išaugino tris dorus, gimtinę mylinčius vaikus, susilaukė dviejų vaikaičių. Pora didžiuojasi, kad visos jų atžalos gyvena tėvų žemėje.

Sveikindamas sutuoktinius meras P. Žagunis džiaugėsi, kad Bartuliai – ne tik Miežiškių, bet ir viso Panevėžio rajono pažiba.

„Esate meilės šeimai, krašto tradicijoms ir kultūrai pavyzdys“,– sakė meras.

Už gražią šeimą, neblėstantį entuziazmą dalyvauti miestelio bendruomenės bei mėgėjų meno  veikloje Bartuliams dėkojo ir Miežiškių seniūnijos seniūnas Remigijus Budreika.

Neseniai šias pareigas pradėjęs eiti R. Budreika pasidžiaugė, kad J. Bartulis, buvęs ilgametis seniūnas, jam yra didelis autoritetas ir puikus pavyzdys, kaip organizuoti šį atsakingą darbą krašto ir jo žmonių gerovei. 

V. Bartulienė kukliai sakė, kad jie nesantys vieninteliai, kurie krašto gerovę kuria ant tvirtų šeimos pamatų.

„Daug nusipelnė ir Remigijaus Budreikos tėvai bei seneliai. Tai darni, darbšti, lietuviška giminė. Dar – Petrulaičiai, Skeiveriai, Gudai… visų neišvardinsi. Tokios šeimos yra mūsų tautos stiprybė ir pagrindas. Jose vaikai išmoksta tikrųjų vertybių ir, sekdami tėvų, senelių pavyzdžiu, grįžta į kaimą, čia kuria savo gyvenimą“,– kalbėjo V. Bartulienė.

Paklausta, ar galėtų įvardinti ilgo ir sėkmingo santuokinio gyvenimo receptą, Valerija atsakė, kad jų šeimoje viskas prasidėjo nuo meilės.

„Širdys liepsnojo jausmais, norėjosi būti kartu. Metams bėgant svarbu išsaugoti pagarbą, ugdyti kantrybę, išmokti nusileisti ir atleisti. Žinoma, atsiranda pareiga vienas kitam, vaikams, šeimai“, – savo patirtimi dalijosi V. Bartulienė.

Pasak moters, „išsitaškyti lengviausia, bet ką rasi pabėgęs kitur – vėl viską kursi iš naujo?“

Vienijančia grandimi Bartulių šeimai tapo, o ir tebėra, – bendri pomėgiai. Jie abu, kaip ir jaunystėje, vaidina Miežiškių kultūros centro mėgėjų meno teatre. Sutuoktiniai laimingi, kad šioje veikloje noriai dalyvauja ir jų dukros, žentas, į sceną pratinasi lipti anūkai.