Aukštadvario biblioteka 80-mečio proga dovanojo susitikimą su rašytoju, dailininku Kęstučiu Kasparavičiumi
Šiais metais sukanka 80 metų, kai Aukštadvario miestelyje (Trakų r.) įsteigta viešoji biblioteka. Aukštadvario inteligentija 1936 m. kreipėsi į Lietuvos Švietimo ministerijos Kultūros reikalų departamentą, išreikšdama pageidavimą įsteigti viešąją valstybinę biblioteką.
Buvo garantuojama, kad valsčiaus savivaldybė sutinka įsteigtą biblioteką aprūpinti butu, kuru, šviesa ir patarnavimu. Bet to, pranešama, kad miestelyje nėra nė vienos bibliotekos. 1937 m. pradžioje leidimas steigti biblioteką buvo duotas. Ji turėjo veikti prie pradžios mokyklos popietinėmis valandomis, dirbo mokytojas Andrius Rinkevičius.
Tokia bibliotekos veiklos pradžia buvo prisiminta spalio 25 dieną Aukštadvario bendruomenės namuose vykusiame šventiniame renginyje. Bibliotekininkė Ramunė Jarmalavičiūtė 10-čia žingsnių palydėjo susirinkusius per 80 bibliotekos gyvavimo metų. Buvo prisiminti 10 svarbiausių šios įstaigos istorijos ir šių dienų faktų, tokių, kaip įkūrimas, beveik visiškas sunaikinimas Antrojo pasaulinio karo pradžioje, klubo-skaityklos atkūrimas, aukštadvariečių mylimos Rūtos Beržinskienės darbo metai, kompiuterizavimas, persikėlimas į kitas patalpas ir kiti.
Buvo pasidžiaugta, kad dabar biblioteka, be savo tradicinių funkcijų, vis didesniam būriui lankytojų tampa malonia būti vieta. Didžiuojamės turtingais fondais, unikalia Kovo 11-osios akto signataro Bronislovo Genzelio padovanota asmenine kolekcija, vis augančiu renginių skaičiumi bei jų kokybe, o ypač – išeinančių iš bibliotekos žmonių šypsenomis, patenkintais jų poreikiais ir išspręstomis problemomis.
Turime padėkoti visiems, kas padeda, pataria, paskatina, remia biblioteką: Aukštadvario seniūnijai, bendruomenei, visoms mokykloms, Aukštadvario regioninio parko direkcijai, jauniems ir vyresniems pagalbininkams, kultūros darbuotojams. Čia tikrai tiktų posakis „Vienas lauke ne karys“, drauge nuveikti darbai reikalingi ir naudingi visai bendruomenei.
Kaip padėką visiems aukštadvariečiams, kaimynams ir svečiams biblioteka padovanojo susitikimą su vienu žinomiausių Lietuvos vaikų knygų iliustratoriumi, rašytoju, dailininku Kęstučiu Kasparavičiumi. Šalia Aukštadvario, Vladislavos kaime gimęs vakaro svečias žinomas toli už Lietuvos ribų. Jo knygos išleistos 28 pasaulio kalbomis, pats yra sukūręs 16 knygų, o iliustravęs apie 60. Ne sykį buvo apdovanotas tarptautinėse mugėse, konkursuose, nominuotas H. K. Anderseno, A. Lindgren premijoms, šiemet pretenduoja gauti Nacionalinę kultūros ir meno premiją.
K. Kasparavičius žavėjo nuoširdžiu ir šiltu bendravimu. Ir mažus, ir suaugusius pakerėjo pasakojimas apie jo „pirmąjį televizorių“ – buvusios krosnies dureles pelenams, kurias atvėrus, už sienos gyvenusi Kasparavičių karvutė prieidavo ir prikišdavo savo didžiulę drėgną nosį.
Patys gražiausi prisiminimai – apie vaikystę Vladislavos kaime, buvusiame kunigaikščio Odyneco dvare, kur jo tėvelis Jonas buvo pradinės mokyklos vedėjas, o mama Stasė dirbo mokytoja. Nuostabi gamta, vos ne prie slenksčio banguojantis Sienio ežeras, puiki kompanija žaidimams bei išdaigoms – broliai Ramūnas ir Vydas… Ko daugiau reikia berniūkščiui, kad augtų guvus, kupinas fantazijų ir išradingumo. Juo labiau, kad meniška prigimtis, matyt, atkeliavo iš tėvų: tėvas buvo liaudies menininkas, poetas, mama puiki dainininkė.
Baigęs chorinio dirigavimo mokslus, o vėliau pramoninio dizaino studijas, K. Kasparavičius visgi surado užsiėmimą, kuris tapo ir malonumu, ir gyvenimo būdu: pradžioje iliustravo kitų autorių kūrybą, o vėliau ėmė rašyti knygas vaikams ir pats joms piešia iliustracijas.
Trakų meno mokyklos Aukštadvario skyriaus mokytoja Nijolė Mečkovskaja sakė: „Jo šiltas, nuoširdus pasakojimas apie savo vaikystę bei kūrybą paliko neišdildomą įspūdį Trakų meno mokyklos Aukštadvario skyriaus dailės mokiniams. K. Kasparavičius papasakojo apie savo knygų iliustracijas bei jų atlikimo techniką, kas buvo itin smalsu jauniesiems dailininkams, bei pademonstravo savo ypatinguosius teptukus, su kuriais dirba.“
Dailininkas pristatė savo knygas, išleistas tokiomis egzotiškomis Taivano, Izraelio šalių kalbomis. Papasakojo ir apie savo kūrybos planus. Dažna bibliotekos lankytoja Urtė Perednytė paskaitė K. Kasparavičiaus istoriją „Kiaulės“ iš knygos „Trumpos istorijos“.
Vaikai svečio klausė įvairiausių dalykų: kiek dailininkui metų (pasirodo, tai yra privalomas visų susitikimų su vaikais klausimas), kokia mėgstamiausia knyga (A. A. Milno „Pūkuotuko pasaulis“), koks buvo jo šuns vardas, kokiais dažais piešia ir dar daug kitų. Nesibaigiant norinčiųjų pasiteirauti eilei, sutarėme, jog pakviesime K. Kasparavičių į Aukštadvarį dar kartą ir tada jau viską išsiaiškinsime iki galo.
Baigiant šventinį vakarą Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė padėkojo svečiui ir pasveikino biblioteką su gražiu jubiliejumi.
Aukštadvario biblioteka keliauja į devintą savo veiklos dešimtmetį, teikdama bendruomenei paslaugas, įtraukdama ir vienydama, skatindama įvairovę ir saviraišką.
