Aukštųjų mokyklų mugėje šeimininkavo moksleiviai
Praėjusios savaitės pabaigoje moksleiviai, studentai ir besidomintys aukštuoju mokslu rinkosi į aukštųjų mokyklų mugę. Šis renginys Kaune buvo organizuojamas jau 14-ąjį kartą. Jame dalyvavo beveik visi Lietuvos universitetai, kolegijos ir kitos aukštojo mokslo įstaigos. Mugės moto – „Rinkis atsakingai“.
Renginyje Lietuvos aukštosios mokyklos gimnazijų, vidurinių, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų moksleivius, mokytojus ir visus, kurie domisi aukštuoju mokslu, supažindino su savo siekiais ir tikslais, studijų programomis, pasirinkimo galimybėmis ir priėmimo tvarka.
Atidarymo ceremonijoje, atstovaudama Kauno miesto merą Andrių Kupčinską, susirinkusį jaunimą pasveikino Kauno miesto tarybos narė Gintarė Skaistė: „Džiugu, kad ši mugė vyksta būtent Kaune, kuris yra akademiškiausias miestas Lietuvoje. Džiaugiamės turėdami per 35 tūkstančius studentų, iš kurių – 2 tūkstančiai užsieniečių. Tikime, kad tapsite aktyvia Kauno akademinės bendruomenės dalimi ir linkime rinktis ne tik atsakingai, tačiau ir drąsiai, kadangi šiandienos iššūkiai ir ambicijos yra ateities variklis.“
„Visiems mugės dalyviams noriu palinkėti paklausyti savo vidinio balso ir pasirinkti tai, ko reikia miestui, Lietuvai, Europos sąjungai ir visam pasauliui,“ – palinkėjo Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas prof. dr. Viktoras Senčila.
Priėmimo procedūros naujienos
LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas sako, kad šiemet daugiausiai pokyčių yra susiję su priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūra.
„Pirma, vėl sugrįžtama prie trijų priėmimo etapų. Pagrindinis priėmimas vėl turės du etapus, o rugpjūtį vyks papildomas priėmimas. Viena svarbiausių naujienų, kad šiemet stojantieji vietoje dviejų kvietimų studijuoti valstybės finansuojamoje ir mokamoje studijų vietoje gaus tik vieną – į valstybės finansuojamą vietą arba, jeigu į ją nepateko, į mokamą“, – informuoja P. Žiliukas.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad prašyme studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose šiemet vietoje 12-kos eilučių bus tik 9-ios, t. y. stojantieji galės pateikti ne daugiau kaip 9-is pageidavimus.
Teigiama, kad tai skatins stojančiuosius aiškiau apsispręsti dėl norimų studijuoti dalykų prioritetų, o priėmimo organizatoriams leis teikti konkretesnes konsultacijas stojantiesiems, aukštosioms mokykloms – prognozuoti realesnį pakviestųjų studijuoti skaičių. Taip pat laukiama, kad dėl aiškaus pakviestųjų skaičiaus iki kitų priėmimo etapų liks mažiau neužimtų studijų vietų.
„Teikdami prašymą stojantieji paprastai bando atsižvelgti į kelis aspektus. Jiems būna svarbios ne tik pageidaujamos studijų programos, bet ir finansavimo pobūdis, aukštoji mokykla ir net miestas, kuriame ji yra. Spręsdamas šiuos klausimus stojantysis dėliojasi prioritetus, kurie lems jo tolesnį gyvenimą. Jeigu iki šiol buvo kiek liberaliau, nes buvo teikiami du kvietimai, į valstybės finansuojamą ir mokamą vietą, tai šiemet motyvacija pasirenkant turės būti dar stipresnė. Skatiname, kad stojantieji aiškiau planuotų savo ateitį“, – dėsto P. Žiliukas.
„Stojantieji jau negalės žaisti žaidimo „kur pasiseks“ ir privalės būti labiau apsisprendę. Tai padaryti padės atsakingesnis domėjimasis galimomis studijomis, konsultacijos su aukštųjų mokyklų atstovais Aukštųjų mokyklų mugės metu“, – sako LAMA BPO prezidentas.
Tiems, kam nepasiseks ir negaus kvietimo arba tik kvietimą į valstybės nefinansuojamą vietą, P. Žiliukas pataria nenusiminti, nes antrojo etapo metu perdėliojus savo anksčiau pateiktų pageidavimų eiliškumą bus galima pretenduoti į likusias laisvas labiau norimas studijuoti studijų programas. O papildomo priėmimo metu bus galima pateikti visiškai naujus prašymus su naujais pageidavimais.
Įgyti aukštąjį išsilavinimą bus vis sunkiau
„Kaip buvo skelbta prieš kelerius metus, šiais metais šiek tiek sunkėja patekimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas, universitetus ir kolegijas, sąlygos. Jau neužteks turėti vien tik brandos atestatą. Norint įstoti į universitetą yra privalu būti išlaikius valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, o norint studijuoti kolegijoje – mokyklinį. Visiems stojantiesiems privalu mokėti užsienio kalba B1 lygiu”, – primena LAMA BPO prezidentas.
Jau praėjusiais metais trys Lietuvos aukštosios mokyklos – Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Klaipėdos universitetas – turėjo nusistatę konkursinio balo slenkstį, t. y. rodiklį, kurio neperžengę stojantieji nebuvo kviečiami studijuoti. Pasak P. Žiliuko, šiemet konkursinio balo slenksčius planuoja įsivesti visos aukštosios mokyklos, o kokį – turėtų paaiškėti po vasario 1 d. „Aukštosios mokyklos turi apsispręsti, į ką jos labiau orientuojasi, į kokybę ar kiekybę. Natūralu, kad pakankamai aukštą konkursinį balo slenkstį įsivedusios mokyklos atsisako dalies pajamų, tačiau ir nepralaimi, nes gali labiau orientuotis į kokybę“, – dėsto P. Žiliukas.
Jau yra žinoma, kad 2016 m. norint įstoti į aukštąją mokyklą taip pat bus privalu būti išlaikius valstybinį matematikos egzaminą, išskyrus stojant į menų studijas.
Valstybės finansavimas ir tikslinės studijos
Pastebima, kad kasmet šiek tiek mažėja valstybės finansuojamų studijų vietų, tačiau daugėja tikslinių studijų pasiūlymų, t. y. kvietimų studijuoti darbo rinkai reikalingas, bet nebūtinai populiarias studijų programas. Šias studijas baigęs asmuo įsipareigoja trejus metus dirbti pagal įgytą profesiją.
Pasak P. Žiliuko, tikslinės studijos pastaruoju metu itin populiarėja, nes, visų pirma, garantuoja darbo vietą po studijų. Dar nėra aišku, kiek tiksliai tokių pasiūlymų šiemet sulauks stojantieji, tačiau prognozuojama, jog jų bus apie 700. “Tikslūs tikslinių studijų ir valstybės finansuojamų vietų skaičiai paaiškės per kovą ir balandį”, – informuoja LAMA BPO prezidentas.
Jau yra nustatytos norminės studijų kainos, jas švietimo ir mokslo ministras patvirtino sausio viduryje. „Šeštus metus iš eilės norminės studijų kainos beveik nekinta. Šiemet apie 11 proc. pakilo socialinių mokslų kaina, tačiau netgi po padidinimo ji išlieka viena mažiausių Europoje“, – sako P. Žiliukas.
Norminės studijų kainos yra rekomendacinio pobūdžio, todėl aukštosios mokyklos gali nustatyti žemesnes arba aukštesnes kainas. Ilgametė praktika rodo, kad paprastai valstybinės aukštosios mokyklos išlaiko normines studijų kainas, privačios – linkusios jas pakelti. „Mokyklos tarpusavyje konkuruoja dėl studentų, tačiau ne visada studijų kaina lemia studijų programos paklausą, studijų kokybė stojantiesiems taip pat ne mažiau svarbi“, – sako LAMA BPO prezidentas.