Automobilių prekeiviams – dvigubas smūgis
Nuo 2020 m. liepos 1 d. ėmus taikyti vadinamąjį automobilių taršos mokestį Lietuvoje pastebimai mažiau užregistruojama įvairių rūšių transporto priemonių, bet verslininkai tikina, kad smukimo priežastis – kita.
Statistikos departamento duomenimis, vasario mėnesį pirmą kartą šalyje įregistruota 8,8 tūkst. lengvųjų automobilių – beveik 39 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai.
Vadinamasis automobilių taršos arba registracijos mokestis, kurio dydis priklauso nuo degalų rūšies ir išmetamo anglies dioksido kiekio, mokamas pirmosios automobilio registracijos metu.
Šį mokestį privaloma sumokėti pirmą kartą registruojant naują automobilį, įvežus transporto priemonę iš užsienio, taip pat keičiantis jos valdytojui arba automobilį registruojant iš naujo.
Registracijos mokestis svyruoja nuo 13,5 iki 540 EUR.
Statistikos departamento duomenimis, daugiausia lengvųjų automobilių 2020 m. pirmą kartą buvo įregistruota prieš įsigaliojant naujam mokesčiui, birželį – 18,5 tūkst.
Liepos mėnesį lengvųjų automobilių pirmą kartą įregistruota 13,3 tūkst., rugpjūtį – 13,1 tūkst., rugsėjį – 15,4 tūkst., spalį – 14,2 tūkst., lapkritį – 12,5 tūkst., gruodį – 11,6 tūkst.
2021 m. sausį pirmą kartą įregistruota jau tik 8,3 tūkst. automobilių, o vasarį – 8,8 tūkst.
Gerokai mažiau nei įprastai lengvųjų automobilių buvo įregistruojama ir pirmojo karantino metu. 2020 m. kovą lengvųjų automobilių pirmą kartą buvo įregistruota beveik 7 tūkst., balandį – 7,6 tūkst., o pernai gegužę – 11,2 tūkst.
Todėl Lietuvos autoverslininkų asociacijos valdybos narys Petras Ignotas įsitikinęs, jog būtent karantinas ir su juo susiję apribojimui verslui, o ne įvestas naujas mokestis, esą, turėjo didžiausią įtaką kritusiam automobilių pardavimui.
Pasak P. Ignoto, iki kovo vidurio buvo uždaryti visi automobilių prekybos salonai, nors pasirengta juose užtikrinti klientų saugumą. „Mūsų 822 kvadratinių metrų ploto salone Vilniuje per dieną vidutiniškai apsilanko 35 lankytojai, arba 3,5 žmonės per valandą. Taigi, vienam lankytojui tenka 235 kvadratiniai metrai ploto“, – nurodė bendrovės „Tokvila“ valdybos pirmininkas.
Tačiau šie argumentai valdžios neįtikino ir automobilių salonams atsidaryti anksčiau nebuvo leista. „Dėl uždarytų salonų ne tik 39 proc. mažiau parduota automobilių, bet ir negauta mokesčių“, – apgailestavo P. Ignotas.
Jo teigimu, naujų automobilių prekybos įmonės per metus vidutiniškai valstybei sumoka 135–140 mln. eurų.
Iš tiesų, per pirmuosius šių metų mėnesius mažėjo ir pirmą kartą įregistruojamų naujų automobilių skaičius. Vasarį bei sausį tokių automobilių įregistruota maždaug po 2,2 tūkst. Panašus naujų automobilių skaičius įregistruotas ir pernai kovą.
Pavyzdžiui, 2020 m. gruodį naujų automobilių Lietuvoje įregistruota 4,3 tūkst., lapkritį – 4,4 tūkst. Daugiausia naujų automobilių pernai buvo įregistruota rugsėjį – 4,8 tūkst.
Vasario mėnesį, palyginti su sausiu bei ankstesniais mėnesiais, mažiau įregistruota ir elektra varomų lengvųjų automobilių. Tokių transporto priemonių vasarį pirmą kartą įregistruota 36, o sausį – 134.
2020 m. gruodį elektra varomų lengvųjų automobilių pirmą kartą įregistruota 115, lapkritį – 118, spalį – 127, rugsėjį – 123, o birželį elektra varomų lengvųjų automobilių buvo įregistruota 90.
Daugiausia naujų elektra varomų lengvųjų automobilių pirmą kartą Lietuvoje 2020 m. buvo įregistruota liepą – 61. 2021 m. sausį tokių transporto priemonių įregistruota 37, o vasarį – 15.
Beje, pagal turimų automobilių skaičių Lietuva vis dar gerokai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių. 2019 m. 1 tūkst. gyventojų mūsų šalyje teko 466 automobiliai, o, pavyzdžiui, ES šalių vidurkis 2016 m. buvo 505 automobiliai.
