B. Markauskas: „Mokam, galim, turim auginti“
Lietuvos žemdirbiai vis dar naudoja mažai sertifikuotos sėklos, nors vien tai lemia iki 15 proc. didesnį derlių. Lietuvos sėklininkystės asociacijos atstovai, susitikę su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku, aptarė šį ir kitus sertifikuotų sėklų augintojams aktualius klausimus.
Pasak asociacijos tarybos pirmininko Vytauto Ruzgo, labai svarbu didinti sertifikuotos sėklos naudojimą mūsų šalies ūkiuose, nes tai duoda ne tik gausesnį derlių, bet ir atneša didesnes pajamas. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Danijoje, net 90 proc. pasėlių užsėjama sertifikuota sėkla, o Lietuvoje ši riba tesiekia 12-15 proc. Tai – vienas mažiausių procentų visoje ES ir jis nekyla. Situacija ne ką geresnė ir kitose Baltijos šalyse. Lietuvoje bene daugiausia sertifikuota sėkla apsėjama žirnių plotų.
Asociacija įsitikinusi, kad sertifikuotos sėklos, kuri yra brangesnė už paprastą, naudojimas nedidės, kol nebus remiamas. Sertifikuotos sėklos augintojų nuomone, situacija Lietuvoje pasikeistų, jei sertifikuota sėkla apsėtiems plotams būtų skiriama susietoji parama. Ši parama skiriama sektoriams, kuriems reikia paramos.
Žemės ūkio ministerija yra numačiusi, kad viena iš susietosios paramos schemų būtų skirta ūkininkams, apsėjantiems savo javų laukus sertifikuota sėkla. Ši paramos schema jau pateikta Europos Komisijai notifikuoti. Tikimasi, kad vasario–kovo mėnesį bus gautos ir oficialios išvados. Tačiau yra užuominų, kad ši schema gali būti ir atmesta, nes trūksta argumentų, įrodančių, kad šis sektorius patiria sunkumų ir yra remtinas. „Mokam, galim, turim auginti. Dėsime visas pastangas ir bandysime Europos Komisiją įtikinti. Tikrai nesinori gauti finansinių sankcijų “, – kalbėjo B. Markauskas. Beje, susietosios paramos dalies taip pat nori ir cukrinių runkelių bei vasarinių rapsų augintojai.
Susitikime kalbėta ir apie sėkmingai įgyvendinamą žemdirbių prievolę mokėti selekcinį užmokestį, sėklinių bulvių augintojų problemas. Diskutuojant dėl Augalininkystės tarnybos veislių tyrimų skyrių ir sėklų tyrimo laboratorijos ateities, ministras pabrėžė, kad šiomis žemdirbiams reikalingomis paslaugomis galbūt galėtų užsiimti ir privatus verslas, tačiau prieš imantis bet kokių žingsnių reikia viską labai gerai pasverti.
