B. Ropė: „ES lėšos turi pasiekti pacientus, o ne didinti korporacijų pelnus“
Europos Parlamento (EP) nariai reikalauja, kad Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojami COVID-19 tyrimai bei sukurti medicininiai produktai teisinėmis priemonėmis būtų apsaugoti nuo išimtinio licencijavimo, užtikrinant tų produktų visuotinį prieinamumą. Taip pat reikalaujama sukurti sąlygas tokioms gamybos apimtims, kurios patenkintų Europos ir pasaulio poreikius. Be to, į viešosiomis lėšomis sukurtų medicininių produktų licencijavimo susitarimus reikalaujama įtraukti sąžiningos kainos nustatymo reikalavimus.
Europos Komisija skyrė didžiules ES lėšas moksliniams tyrimams, kurių tikslas – ištirti COVID-19 ir kurti diagnostines priemones, vakcinas bei gydymą. EP Žaliųjų/Europos laisvojo aljanso politinės grupės iniciatyva Europos Parlamento nariai kreipėsi į Europos Komisiją, reikalaudami teisinėmis priemonėmis užtikrinti ES pinigais finansuojamų tyrimų bei sukurtų medicininių produktų prieinamumą europiečiams, o taip pat ir žmonėms už ES ribų.
„Mokesčių mokėtojų pinigais finansuojamų mokslinių tyrimų duomenys ir kuriamos naujos medicinos priemonės turi būti laisvai pasiekiamos, kai tik bus leista jas saugiai naudoti, už prieinamą kainą ir tokiais kiekiais, kad būtų patenkinta pasaulinė paklausa, – teigia kreipimąsi Europos Komisijai pasirašęs Europos Parlamento narys Bronis Ropė. – Problema nėra lokali, tad ir sprendžiama ji turi būti globaliai. Būtų peržengtos padorumo, sveiko proto, logikos ribos, jeigu veiksmingos medicininės priemonės būtų pasiekiamos tik išrinktiesiems. Visos milžiniškos pasaulio vyriausybių, taip pat ir Lietuvos, pastangos bei bandymai racionaliai naudoti turimus ribotus išteklius stabdant viruso plitimą suveiktų laikinai, kol neužplūstų kita viruso banga nežinia iš kurios pusės. Nes vieniems besidžiaugiant efektyvaus gydymo prieinamumu, mažiau galimybių turintieji vis tiek liktų pažeidžiami“.
Europarlamentarai kreipimosi dokumente pažymi, kad, nors Europos Komisija į ES finansuojamus COVID-19 mokslinių tyrimų projektus investuoja dvigubai daugiau nei bet kuris privataus sektoriaus partneris, kol kas nebuvo nustatyta jokių teisinių nuostatų ar reikalavimų, užtikrinančių, kad mokslinių tyrimų rezultatai išliks Visuomenės nuosavybe ir galutiniai produktai bus prieinami visiems pacientams ir visų valstybių sveikatos priežiūros sistemoms, kurioms jų reikia.
„Negalime leisti, kad kai kuriems pacientams sveikatos priežiūros paslaugos būtų apribotos dėl finansinių galimybių ar trūkumų, susijusių su gamybos ar tiekimo apribojimais, – teigia B. Ropė. – Neturime leisti, kad medicinos priemones kuriančios privačios korporacijos, pasinaudojusios ES finansavimu, šiuo kritiniu pandemijos metu kuo didesnio pelno siekimą iškeltų aukščiau visuomenės sveikatos intereso “.
Jei ES dotuojamų projektų sutartyse nebus numatytos visuomeninį interesą ginančios teisinės garantijos, išimtinių licencijų suteikimas reikštų viešaisiais pinigais finansuojamų mokslinių tyrimų rezultatų perdavimą privačiajam sektoriui. Esminę mokslinę informaciją įmonės galėtų laikyti paslaptyje. Pasak B. Ropės, „įprasto verslo“ principo taikymas šioje ekstremalioje situacijoje būtų valstybių išteklių eikvojimas ir didelis ES institucijų, atsakingų už visuomenės sveikatos apsaugą ir solidarumą, aplaidumas.
Užsk. Nr. BR-05
