B. Ropė: pieno krizės padarinių mažinimui – pieno produktai pabėgėliams
Neseniai Europos Komisija paskelbė ketinanti skirti 30 milijonų eurų, už kuriuos 350 000 Sirijos vaikų bus tiekiamas geriamasis pienas. Europos Parlamento nario Bronio Ropės nuomone, šią programą būtų galima išplėsti, įtraukiant į ją ne tik pieną, bet ir intervenciniu būdu supirktus pieno produktus, kuriuos būtų galima skirti pabėgėliams.
„Europos Sąjungoje įsisiūbavus pieno krizei, priimtas sprendimas pirkti pieno miltelius ir sviestą intervencijon, be to, remiama privataus sūrių sandėliavimo schema. Šių priemonių imtasi norint sumažinti pieno produktų pasiūlą rinkoje ir taip padėti sumažinti produkcijos perteklių. Tačiau šie produktai niekur nedingsta, intervencijoje jie pralaikomi ribotą laiką ir galop vis tiek grįžta atgal į produkcija perpildytą rinką. Siekiant iš tiesų padėti žemdirbiams, reikėtų pakelti intervencinio supirkimo kainas, nes jos yra juokingos, ir panaudojant pabėgėlių krizei suvaldyti skirtas lėšas, aprūpinti pieno produktais pabėgėlius“, – sako Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Bronis Ropė.
Pasak jo, Turkijai, padedančiai suvaldyti pabėgėlių krizę, žadama skirti parama galėtų įgauti įvairias formas. Viena tokių galėtų būti ir parama pieno produktais. Vis dėlto labai svarbu šią schemą įgyvendinti ne iš žemdirbiams pažadėto pagalbos paketo lėšų.
„Man kelia nerimą, kad 30 milijonų eurų pieno programa Sirijai bus vykdoma iš 500 milijonų eurų paramos Europos ūkininkams paketo. To jokiu būdu nebūtų galima daryti, jei būtų pritarta mano idėjai intervenciniu būdu supirktus produktus tiekti pabėgėliams“, – teigia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Europos Parlamento narys Bronis Ropė.
Anot B. Ropės, intervencijon supirkti produktai anksčiau ar vėliau į rinką patenka, tad intervenciniais pirkimais pieno produktų pertekliaus problema nuslopinama tik laikinai. Todėl pabėgėlių Turkijoje, pasienyje su Kroatija ir kitose Europos Sąjungos bei ne Europos Sąjungos šalyse rėmimas būtent šiais produktais turėtų teigiamos įtakos ir padėtų sušvelninti perprodukcijos problemą vidaus rinkoje. Akivaizdu, kad pasaulinė pieno produktų paklausa neišaugo taip stipriai, kaip buvo tikėtasi, priimant sprendimą panaikinti pieno kvotas. Sumaišties įnešė ir Rusijos embargas, pakitę Kinijos planai dėl europinių pieno produktų pirkimo. Šiandien ES vidaus rinka persotinta pieno produktais, tad išeitys iš šios krizės yra dvi: arba vieningai bei privalomai mažinti pieno gamybą, arba skubiai rasti naujus kelius produkcijai realizuoti.
„Kalbu apie dvejopą naudą, kuri būtų naudinga tiek ES šalių ūkininkams, tiek spręstų humanitarines problemas pabėgėlių stovyklose. Europos Sąjungoje pagaminti pieno produktai yra aukštos kokybės ir vertinami visame pasaulyje, tad tikiu, jog iš tokios schemos galėtų laimėti visi“, – įsitikinęs B. Ropė.
Parlamentaras pažymėjo, jog toks intervencinių produktų panaudojimo būdas tik prisidėtų prie pieno krizės sušvelninimo. Vis dėlto esminis sprendimas galėtų būti laikinas, privalomas rinkos reguliavimas, kuriam kol kas priešinasi Europos Komisija. Ji siūlo rinką reguliuoti savanoriškai pačioms šalims narėms, kurios iš savo biudžeto turėtų kompensuoti savo ūkininkų negautas pajamas. B. Ropės teigimu, tai neduos apčiuopiamų rezultatų ir neprisidės prie veiksmingo krizės įveikimo.
