B. Ropė. Raginame daug stipriau sankcionuoti Rusiją ir teikti ES pagalbą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms
Mes, europiečiai, po XX a. genocido mūsų žemyne visada sakome „niekada daugiau“. Bet ar pateisiname šiuos žodžius? Ar padarėme viską, kas nuo mūsų priklauso, kad nusikaltimai prieš žmoniškumą nesikartotų?
Po to, kai Bučoje buvo atrasti siaubingi Rusijos karo nusikaltimai, kai vis dar tebevyksta nežmoniški niokojimai Mariupolyje ir tūkstančių Ukrainos piliečių deportacija į Rusiją, būtina skubiai sustiprinti Europos sankcijas Putino nusikalstamam režimui. Kartu su kitais europarlamentarais kreipiamės į ES vadovus, ragindami nedelsiant sušaukti specialų Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuriuo būtų siekiama įvesti:
– visišką naftos, dujų ir anglies embargą;
– visų uostų uždarymą Rusijos laivams ir prekėms;
– visišką visų Rusijos bankų atjungimą nuo SWIFT;
– Rusijos oligarchams, pareigūnams ir valstybės tarnautojams taikomų sankcijų sąrašo išplėtimą.
Putinui didžiuliais mastais sutelkus savo žiaurią agresiją į Ukrainą, skubiai reikia siųsti daugiau ginkluotės ir karinės įrangos, įskaitant tankus, šarvuočius, sunkiąją artileriją, priešlaivines raketas ir sudėtingesnes priešlėktuvines apsaugos sistemas. Tad kreipimusi raginame ES vadovus visapusiškai panaudoti finansavimą pagal Europos taikos priemonę Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms remti.
Kai kurios iš minėtų priemonių, pvz., Rusijos iškastinio kuro atsisakymas, Europoje turėjo būti palaipsniui įgyvendintos per daugelį metų iki šio karo. Man labai apmaudu, kad dalis Europos lyderių daug metų save apgaudinėjo, pateisindami savo neveiksnumą produktyviais komerciniais santykiais su Rusija, diplomatijos galimybėmis ir pan. Baltijos šalys jau seniai netikėjo diplomatijos galia Putino atžvilgiu, o komercinius santykius su Rusija laikė ne galimybe, o labai pavojinga priklausomybe. O kad dabar už tuos milijardus, kuriuos mokame Rusijai už dujas, mes suteiktume visokeriopos pagalbos Ukrainos žmonėms. O jei būtume daug anksčiau tą rusiškų dujų „adatą“ ištraukę iš Europos, tai Rusijos karinė galia šiandien būtų jau daug daug silpnesnė.
Girdžiu kalbų apie tai, kad nustatydami sankcijas Rusijai, iš tikrųjų nustatome jas sau… Tai žinoma, kad bet kokios priklausomybės nutraukimas laikinai sukelia sunkumų, nepatogumų. Kartais ir labai rimtų. Bet, mano akimis, negali būti nieko nepatogiau, nieko baisiau už tą Rusijos keliamą grėsmę, kurią šiandien stebime iš šalies, bet tik pabandykim empatiškai pajusti, kokias fizines bei dvasines kančias išgyvena visa mūsų kaimynų tauta ir kiekvienas jos narys atskirai. Suprantu, kad būtina kelti klausimą, kaip mes pasirūpinsim savais žmonėmis, kurie jau dabar nepakelia augančių kainų. Taip, šis klausimas labai svarbus ir spręsti jį būtina. Tam reikalingas visų mūsų susitelkimas, reikalavimas iš valdžios, kad reaguotų į kintančias sąlygas. Tačiau mūsų kintančios ekonominės sąlygos NEGALI būti pateisinimas Ukrainos vaikų, moterų, tėvų, senukų kankinimui ir žudymui. Už kiekvieną mūsų kad ir netiesiogiai sumokamą eurą į Rusijos ekonomiką gali būti pagaminta nauja kulka, kuri gali atimti dar vieną nekaltą gyvybę.
Paklauskime savęs, ar tik nėra taip, kad piktindamiesi dėl sankcijų, visai to nenorėdami Rusiją savo pinigais remiame daugiau nei Ukrainą? Aš kviečiu visus paraginti tiek vietinės, tiek ES valdžios atstovus imtis pačių griežčiausių sankcijų prieš Rusiją. Taip pat paraginkite valdžią solidarizuotis su labiausiai pasekmes jaučiančiais piliečiais ir socialinę politiką orientuoti į rimtą pagalbą pažeidžiamiausioms grupėms, socialinei atskirčiai, pajamų nelygybei ir skurdui mažinti. Žinoma, tai reikalaus didesnio biudžeto perskirstymo, tačiau šiandieninėje situacijoje kviečiu atrasti dar daugiau solidarumo tuos, kurie patiria mažiausiai nuostolių. Šiandien per mūsų pagalbos veiksmus žmogiškumas reiškiasi pačia aukščiausia forma – nekaltų gyvybių gelbėjimu.
Užsk. Nr. BR-45