Baigėsi akcija „16 dienų be smurto prieš moteris“
Pagal Vidaus reikalų ministerijos pateikiamą statistiką, Lietuvoje kas trečia moteris patiria smurtą artimoje aplinkoje. Net dvidešimt iš jų per metus miršta patyrusios smurtą. Šie skaičiai, atspindintys smurto paplitimą mūsų visuomenėje, atskleidžia, kokia vis dar aktuali smurto artimoje aplinkoje problema.
2015 metų lapkričio 24 – gruodžio 10 dienomis Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centras (toliau – RPBSPC) jau ketvirti metai iš eilės prisidėjo prie tarptautinės akcijos „16 dienų be smurto prieš moteris“ ir rengė renginių ir užsiėmimų ciklą Radviliškio miesto ir rajono bendruomenei.
Smurto artimoje aplinkoje reiškinys nesulaukia pakankamo visuomenės dėmesio, vis dar turi senas įsišaknijusias nuostatas „smurtautojo“ ir „aukos“ įvaizdžiui, pasenusias pažiūras, patriarchalines nuostatas. Smurtą patyrusiems asmenims svarbi įvairių institucijų pagalba (finansinė parama, specializuota pagalba, teisinė pagalba, medicininė priežiūra, laikino apgyvendinimo, įdarbinimo paslauga ir kitos paslaugos), todėl svarbus komandinis darbas. Vykdant šią akciją, buvo siekiama šviesti visuomenę ir dalytis patirtimi bei institucijų bendradarbiavimo galimybėmis.
Dar prieš prasidedant akcijai, 2015 m. lapkričio 5 ir 13 dienomis kartu su V.Kudirkos pagrindinės mokyklos 6 klasės mokiniais ir RPBSPC Vaikų dienos centrą „Ąžuoliukai“ lankančiais vaikais buvo kuriamas informacinis lankstinukas „Smurtui sakau ne“. RPBSPC darbuotojos parengė informaciją apie tai, kas yra smurtas, kokios jo pasekmės, kur galima kreiptis pagalbos, o vaikai piešinių akcijoje „Skriausti negalima draugauti. Kaip renkiesi tu?“ meninėmis raiškos priemonėmis savo piešiniuose atskleidė, kaip supranta smurtą, kokius žino smurto situacijų sprendimo būdus. Diskusijoje išsakė savo nuomonę, kurioje vienareikšmiškai sutinka, kad smurtas yra blogas ir kenksmingas reiškinys, žalojantis ne tik kūną, bet ir sielą. Vaikų piešiniais iliustruotas informacinis lankstinukas.
Kartu su Radviliškio miesto kultūros centru bei Šiaulių apskrities vyriausiuoju policijos komisariato Radviliškio policijos komisariatu 2015 m. lapkričio 2–25 dienomis buvo kuriamas prevencinis filmas „Tai jau tikrai paskutinis kartas“. Filme pasakojamos dvi tikros moterų, kurios savo šeimoje patyrė smurtą, gyvenimo istorijos. Šiame filme siekiama atskleisti, koks sudėtingas ir painus moters, kenčiančios nuo smurto artimoje aplinkoje, gyvenimas.
Filme siekta atskleisti smurto artimoje aplinkoje problematiką. Jis demonstruotas Radviliškio miesto, Šeduvos ir Grinkiškio seniūnijose, po peržiūrų diskutuota su įvairių sričių specialistais, kurie tiesiogiai ir netiesiogiai savo darbuose susiduria su smurto artimoje aplinkoje problema. Diskusijos dalyviai aptarė smurto artimoje aplinkoje priežastis, pagalbos būdus, bendradarbiavimo galimybes. Pastebėta, kad dažniausiai išskiriama pagalba – policijos pareigūnų įsikišimas, kuriuo pagalbos teikimas ir baigiasi. Buvo akcentuojami ir kiti būtini bei padedantys ištrūkti iš smurto rato pagalbos būdai: laikino apgyvendinimo paslauga, specializuota pagalba, socialinė parama ir kitos paslaugos. Pritarta nuomonei, kad tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiais asmenimis savo darbe susiduriantys specialistai turi priimti šiuos asmenis, tokius, kokie jie yra, nevertinant, nesmerkiant jų nuomonės ir pasirinkimo. Labai svarbu gebėti pagalbos prašantį asmenį nukreipti ten, kur jam būtų suteikiama reikiama pagalba. Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį į tai, kad pagalbą reikia teikti ne tik nuo smurto nukentėjusiems, bet ir smurtaujantiems asmenims, kuri turėtų būti orientuota į asmenybės ypatumų, požiūrio, nuostatų, vertybių keitimą. Diskusijas apibendrinti būtų galima vieno dalyvio išsakytomis mintimis, kad smurtas yra mūsų visų problema ir spręsti ją turėtumėme visi kartu.
2015 m. gruodžio 10 d., bendradarbiaujant su „Kentauro“ karatė klubu, buvo surengta savigynos pamoka „Atrandu galią“, kurią vedė „Kentauro“ klubo vadovas Arūnas Masalskis. Buvo demonstruojami įvairiausi savigynos pratimai, galintys padėti apginti save susidūrus su užpuoliku ar smurtauti linkusiu asmeniu.
Renginių ciklas užbaigtas popiete „Kaip atleisti smurtautojui“. Susirunkusios dalyvės diskutavo ir dalijosi patirti, kaip paleisti pyktį, skausmą, liūdesį ir kitus jausmus, patiriamus susidūrus su smurtu. Baugus renginių ciklą, belieka tikėtis, kad ateityje smurto bus kaip įmanoma mažiau ir pagalbos būdai bus efektyvesni.