Baigėsi „Kuriu Vilnių“ konkursas: išrinkta dešimt meno projektų gyvenamųjų rajonų erdvėse
Nuo skulptūros pankų kultūrai ir bendruomenės būrimui Antakalnyje iki Patiltės ložės išplėtimo po Liubarto tiltu kartu su visa kultūrine programa, skirta specialiai šiai erdvei – programos „Kuriu Vilnių” finalistais tapo dešimt naujų meno projektų.
„Jau penktą kartą Vilnius suburia miestui neabejingus menininkus, pasiryžusius meną iš centro perkelti į nuo centro nutolusius gyvenamuosius rajonus. Dar dešimt buvusių beveidžių miesto viešųjų erdvių įgis išskirtinumo, o meną bus galima pajusti tiesiog išėjus pasivaikščioti po savo rajoną”, – sako Miestovaizdžio skyriaus vyriausioji patarėja Rūta Matonienė.
Dešimt projektų laimėtojų atrinkta iš 48 menininkų teiktų idėjų. Jas vertino nepriklausoma devynių ekspertų komisija, sudaryta iš visuomenei žinomų kompetentingų vaizduojamojo meno, architektūros, menotyros, kultūros paveldo ir kitų specialistų: Aušros Trakšelytės, Nacionalinės dailės galerijos kuratorės, Tado Balčiūno, Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus valdybos pirmininko, Alberto Kazlausko, gido, iniciatyvos „Gatvės gyvos” įkūrėjo, Rūtos Kedytės, „Go Vilnius” rinkodaros projektų vadovės, Eglės Gandos Bagdonienės, menininkės, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkės, VDA profesorės, Saulės Marijos Mažeikaitės-Teiberės, Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus dailėtyros sekcijos pirmininkės, menotyrininkės, dr. Tomo Vaisetos, kultūros istoriko, VU Istorijos fakulteto dėstytojo, dr. Ingos Urbonaitės-Vadoklienės, architektės, „Idėjos miestui” vadovės ir Mildos Ivanauskienės, MO muziejaus atstovės.
Iki sutarties pasirašymo konkurso laimėtojų laukia dar vienas etapas – techninių projektų parengimas. Po to projektus skirtingose sostinės erdvėse menininkai įgyvendins per pusantrų metų nuo sutarties pasirašymo datos.
„Atrinkti projektai šiemet yra ypatingai glaudžiai susiję su bendruomenės įtraukimu, tad gyventojai turės galimybę tapti jų įgyvendinimo proceso dalimi. Tai ypač svarbu siekiant, kad menas gyvenamosiose erdvėse prigytų ir taptų bendruomenės identiteto dalimi”, – pažymi R. Matonienė.
Projektas „Patilė II” – jau egzistuojančios lauko kino erdvės po Liubarto tiltu išplėtimas antra jos dalimi filmų peržiūroms, koncertams, tarpdisciplininio meno renginiams. Norima pagerinti sąlygas žmonių susibūrimui, bendruomeniškam laiko leidimui viešoje erdvėje, skatinant miestiečių įsitraukimą, mąstymą apie miesto ir erdvės santykį. Projektas apims ne tik esamos ložės-skulptūros išplėtimą, bet ir kultūrinius renginius – planuojama Ugo La Petra trumpametražių filmų programa, kino programa, koncertai-performansai. Projekto finansuojama vertė – 54 450 Eur.
Antakalnyje planuojamas meninis akcentas „Žalianamio ex Humans”, kuris burs bendruomenę ir taps buvusios vietos pankų bendruomenės ir jos kūrybiškumo paminklu. Idėjos įgyvendinimo metu bus tiriama Antakalnio topografija, gyventojų judėjimo trajektorijos, poreikiai. Atsižvelgus į tyrimo rezultatus, bus suformuota konkrečiai vietai pritaikyta instaliacija. Ji kurs traukos tašką bendruomenės renginiams, gyventojų pokalbiams, atsiminimams. Finansuojama projekto vertė 60 000 Eur.
„Krepšinio drobės” – profesionalūs menininkai, numatoma, dekoruos dvidešimt krepšinio lentų įvairiose Vilniaus vietose. Siekiama, kad atNaujinti stovai atkreiptų dėmesį, taptų madingi, skatintų prie kompiuterio ar telefono ekranų laiką leidžiančius paauglius dažniau aktyviai laiką leisti lauke. Patyrę grafičio, gatvės meno meistrai, dailininkai iliustratoriai spalvingai atnaujins „pavargusias” rajonų lentas jas paversdami kūrybos laisvę spinduliuojančiais meno kūriniais. Finansuojama projekto vertė – 3 400 Eur.
„Krosnies paviljonas” – menininkai planuoja atkurti archajišką ir pirmapradę viešąją erdvę maistui gaminti, puoselėti kultūros paveldą bei skatinti kultūros įvairovę. Ji turėtų suburti žmones prie ugnies ir turėtų tapti vieta dalytis istorijomis bei puoselėti bendruomenės ryšį. Projekto finansuojama vertė – 65 335 Eur.
„Eleocharis palustris („Pelkinis duonis”) Vilkpėdėje” – Vilkpėdės tvenkinyje projektuojama Donato Jankausko-Duonio skulptūra reflektuos gamtos ir žmogaus ryšį, taps darnaus kultūros santykio su natūralia aplinka pavyzdžiu. Projektas papildys miesto kraštovaizdį, skatins domėjimąsi šiuolaikiniu menu. Vieta taps vietos gyventojų ir miesto svečių traukos centru Vilkpėdėje. Projekto finansuojama vertė – 56 360 Eur.
„Martyno Kazimierėno suoliukai Vilniaus laukinės gamtos stebėjimui” – aštuoni unikalūs, funkciniai dizaino objektai autentiškame, nesukultūrintame Vilniaus Pilių rezervate. Aukštos meninės vertės dizaino objektai taps poilsio infrastruktūra išskirtinėje Vilniaus vietovėje. Pamilusiems šį parką atsiras daugiau sąlygų turiningai praleisti laiką, taip pat daugiau vilniečių paskatins čia užsukti. Objektams parinktos vietos skatins miestiečius ir svečius tyrinėti Vilniaus kraštovaizdį ir panoramą, daugiau žmonių rinksis laukinę gamtą primenantį parką. Finansuojama projekto vertė – 27 200 Eur.
„Antakalnio sienos – Vilniaus miesto atvaizdai ir istorija” – tapytojų Vytauto Poškos ir Silvijos Drebickaitės bei architekto Gedimino Sakalio kūrinys ant Vilniaus Antakalnio progimnazijos fasado. Autorių projektas jau realizuotas ant Antakalnio ir P. Vileišio gatvėse esančių pastatų. Menininkai pratęs projektą ant progimnazijos sienų pagal S. Drebickaitės eskizus. Projektas savyje talpina edukacinę prasmę – bendruomenė galės susipažinti, kaip kuriamas menas, bendraus su menininkais, galės prisidėti. Paraleliai planuojama sukurti edukacinę programą. Kūriniu bus pagerbtas dailininkės S. Drebickaitės atminimas. Finansuojama projekto vertė – 27 200 Eur.
„Saugotojas” – buvusiame pramoniniame Manufaktūrų rajone numatoma įkurti skulptūrą iš plastikinių pramoninių gaminių detalių, kurių sąvartynas buvo aptiktas gretimame miške (segtukai, kabliukai, rašiklių korpusai, jungikliai, mygtukai ir t t.). Už kūrinio pristatymą autorius apdovanotas tarptautinėje meno mugėje „ART Vilnius” geriausio jaunojo menininko prizu. Skulptūra konceptualiai išryškins rajono pokytį, žymės sandūrą tarp modernaus ir istorinio. Avangardinis elementas pagyvins monotonišką rajono užstatymą. Projektui skiriama suma – 29 000 Eur.
„Gatvės menas Grigiškėse” – keturi didelio formato gatvės meno kūriniai Grigiškėse su integruotu QR kodu-gatvės meno žaidimu, gyvinančiu buvusį Vilniaus priemiestį. Iš monotoniško-tranzitinio rajono Grigiškės po truputį tampa gyvu ir įdomiu miestu, turtingu savo kraštovaizdžiu ir iniciatyvia bendruomene. Neofreskos projektas šiuolaikiškai atspindės miesto raidą, žymiausių Grigiškių herojų ir vietos atsiradimo istorijas. Gatvės meno kūrinį įgyvendins geriausias tapytojas Baltijos šalyse. „Jaunojo tapytojo prizo ’22” laimėtojas Linas Kaziulionis. Projekto finansuojama suma – 54 995 Eur.
„Valakupės parkas”. Šalia atnaujinto Valakupių paplūdimio po tiltu planuojama aktyvaus laisvalaikio erdvė skirta bendruomenei, jos įtraukimui į glaudesnį santykį su gyvenamąja aplinka, jos puoselėjimu ir kūrimu. Projekto komanda pasirinko upės tekėjimo, gamtos motyvus, kuriuos menininkai savaip interpretuos ir savaip pritaikys parkui. Nenaudojama patiltės teritorija atgims dialogui tarp įvairių socialinių grupių ir amžiaus. Siekiant, jog parkas atspindėtų vietos bendruomenę ir taptų organiška jos dalimi, į kūrybos procesą planuojama įtraukti jaunimo organizacijas ir vietos gyventojus, kad ateityje parkas taptų kultūros traukos centru už senamiesčio ribų. Projektui skiriama suma – 70 000 Eur.
