11 lapkričio, 2015
Kultūros paveldo departamento informacija

Baigtas tvarkyti Vilniaus Bernardinų kapinių koplyčios eksterjeras

Baigti XIX a. Vilniaus Bernardinų kapinių koplyčios eksterjero tvarkybos ─ remonto ir restauravimo darbai.

Bernardinų kapinių koplyčios Vilniuje baigiamiesiems tvarkybos (eksterjero remonto ir restauravimo) darbams Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos šiemet skyrė virš 5000 eurų, panašia suma prisidėjo Vilniaus miesto savivaldybė. Praėjusiais metais Bernardinų kapinių koplyčios tvarkybą tiek KPD, tiek ir savivaldybė finansavo kiek daugiau nei po 43 400 eurų.

Koplyčios tvarkybos darbai buvo pradėti 2014 m. rugsėjį ir tęsėsi iki šių metų spalio. „Per metus atlikti šie Bernardinų kapinių koplyčios eksterjero remonto ir restauravimo darbai: restauruotas stogas, fasadai, terasa su baliustrada, suremontuoti metaliniai kryžiai, atliktas lauko akmenų grindinio ir laiptų remontas, įrengta langų, durų, žaibosaugos, pamatų hidroizoliacija“, – praneša VĮ „Lietuvos paminklai“ projekto administravimo ir techninės priežiūros vadovas Petras Bartkus.

„Bernardinų kapinės, kurioms prieš penkerius metus suėjo 200 metų, yra ypatingai vertingos ir atspindinčios miesto istoriją senosios kapinės. Jose yra palaidota daug to meto šviesuolių,  tarp kurių ─ universiteto profesoriai, mokslininkai, kultūros ir visuomenės veikėjai. Baigti šių reikšmingų kapinių koplyčios eksterjero tvarkybos darbai prisidės prie senųjų Vilniaus kapinių istorinio pavidalo sugrąžinimo. Išvaizdus sakralus objektas gali paskatinti daugiau žmonių pasivaikščioti po kapines, susipažinti su jų istorija ir pasidomėti apie jose palaidotus žinomus ano laikotarpio vilniečius“, ─ kapinių ir koplyčios eksterjero tvarkybos darbų reikšmę įvardija Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Bernardinų kapinės Žvirgždyno gatvėje įsteigtos 1810 m. vokiečių Šv. Martyno Romos katalikų kongregacijos prie Šv. Onos bažnyčios iniciatyva. Netrukus atsirado kolumbariumai, o 1827 m. tarp jų buvo pastatyta koplyčia.  Centrinėje kapinių dalyje stovinčios koplyčios autoriumi yra laikomas gubernijos Prancūzų kilmės tuometinis miesto architektas Josephas Poussier. Koplyčia pastatyta iš labdaringų aukų, ji buvusi išbaltinta su 10 langų. Į ją vedė 3 įėjimai su kaustytomis ir medžiu apkaltomis durimis (V.Girininkienė “Vilniaus Bernardinų kapinės 1810-2010”).

Bernardinų kapinių koplyčia yra nuosaikių klasicistinių formų statinys. Pagrindinį fasadą puošia piliastrai, o koplyčios stogą vaininkuoja bokštelis su kryžiumi. Abiejose jos pusėse stovi trijų aukštų kolumbariumai (vakarinis yra restauruotas, bet jam jau yra reikalingas remontas, o rytinis – beveik sugriuvęs). Monumentalus architektūrinis koplyčios ir kolumbariumų ansamblis yra kapinių centrinės dalies akcentas. Po koplyčia yra rūsys su 50 laidojimo nišų.

Menotyrininkė dr. Dalia Klajumienė straipsnyje „Iliuzinė tapyba Bernardinų kapinių koplyčios altoriuje“ aprašo vertingą ir retą XIX a. 3 dešimtmečio sakralinių pastatų tapybą. 1827 m. nutapytas Vilniaus Bernardinų koplyčios altorius „al secco“ (netikros freskos), arba vadinamosios iliuzinės sakralinių pastatų sienų tapybos principu. Vilniaus Bernardinų vienuolyno vizitacijos akte teigiama, kad 1825 m. pradėta, o po dviejų metų baigta mūryti koplyčia turi vieną iliuziškai tapytą altorių: „Jo centre yra įkomponuota Nukryžiuotojo skulptūra. Altoriaus mensa (aukojimo stalas) – mūrinė, ant jos pastatytos šešios didelės ir dvi mažos žvakidės, o šalia – vienas medinis laiptelis. Grindys medinės, virš didžiųjų durų yra dviejų piliorių laikomas vargonų choras (be vargonų), o lubos paremtos balkiais“. Išlikusiuose šaltiniuose tai yra vienas iš išsamiausių koplyčios vidaus aprašymų.


21 gruodžio, 2024

Gruodžio 20 d. Vilniaus rajono savivaldybė oficialiai perdavė humanitarinę pagalbą Ukrainai – vieną iš nenaudojamų gaisrinių automobilių. Šis ZIL131 automobilis, […]

Vita Daniliauskas / Dariaus Pavalkio nuotr.
21 gruodžio, 2024

Prieš 70 metų, Kūčių išvakarėse, tarsi lenktyniaudamas su Kūdikėlio Jėzaus atėjimu, Griškabūdžio parapijos narių Liudos ir Vytauto Daniliauskų šeimoje apie […]

19 gruodžio, 2024

Seimas pakoregavo buvusios kadencijos parlamentarų sudarytą 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių, asmenybių sukakčių ir kitų atmintinų datų sąrašą. Tokią […]

18 gruodžio, 2024

Sostinės taryba kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ vadovui prof. Vytautui Miškiniui suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą. Toks įvertinimas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr
17 gruodžio, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje 2024 m. Bronio Savukyno premija įteikta rašytojai, eseistei, žurnalistei Gintarei Adomaitytei. Premija ji įvertinta už daugiametę ekspresyvią […]

14 gruodžio, 2024

Gruodžio 10 d. pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka […]

Modesto Endriuškos nuotr.
13 gruodžio, 2024

„Galiausiai civilizacijos žūsta dėl to, kad klauso savo politikų, o ne savo poetų”, – sakė vienas žinomiausių pasaulyje lietuvių kino […]

12 gruodžio, 2024

Gruodžio 12 d. Šiandien Lietuvos sezono Prancūzijoje uždarymo diena. Sezoną užbaigs būgnininko, perkusininko, kompozitoriaus bei vizualiojo meno kūrėjo Vladimiro Tarasovo […]

Danutė Ardzijauskaitė / Birutės Nenėnienės nuotr.
11 gruodžio, 2024

Gyvenantieji atokiau nuo pernakt apšviestų didmiesčių ar rajono centrų metų pabaigoje kaip niekas kitas patiria metų pabaigos trumpųjų dienų ir […]

Talpūnuose gyvenanti Almutė Laučiūnienė „YouTube“ kanale paskelbė daugiau kaip pusketvirto tūkstančio savo įdainuotų liaudies dainų ir giesmių bei savo sukurtų dainų / autorės archyvo nuotr.
11 gruodžio, 2024

Talpūnų kaime, Kaišiadorių rajone, netoli Žaslių miestelio gyvenančią Almutę Laučiūnienę muzika kasdien lydi nuo vaikystės. Jos tėvelis Kazimieras buvo didelis mėgėjas dainuoti, […]

10 gruodžio, 2024

Seimas linkęs suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Antradienį už tai numatantį nutarimo projektą po svarstymo balsavo 71 […]

10 gruodžio, 2024

Biblioteka – erdvė, kur susitinka kartos, dalijamasi patirtimi ir drauge mokomasi. 2024 m. gruodžio 6 d. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje […]

9 gruodžio, 2024

Naujų mokyklų ir darželių statyboms Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ketina skirti 113 mln. eurų. […]

9 gruodžio, 2024

Palangoje esantis Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinys Jono Šliūpo muziejus dabar lankytojus pasitinka ne tik atnaujintu pastatu, bet ir tvarkinga, […]

7 gruodžio, 2024

Trys Vilniaus rajono meno ir muzikos mokyklos džiaugiasi svarbiu įvykiu – įstaigos pirmą kartą aprūpintos transporto priemonėmis. Nauji ir modernūs […]

7 gruodžio, 2024

Vilniaus rajone, Didžiojoje Riešėje, gruodžio 6 d. iškilmingai įkasta simbolinė kapsulė, žyminti naujos Šiaurės licėjaus statybų etapo pradžią. Ši inovatyvi […]

6 gruodžio, 2024

Lietuvos kultūros sostinės titulą perima Druskininkai – kurortas, garsėjantis ne tik sveikatinimu, bet ir intensyviu kultūriniu gyvenimu, kuris 2025-aisiais taps […]

6 gruodžio, 2024

Tarp keturių istorinių Lietuvos sostinių įsikūrusius Kaišiadoris anksčiau daugelis pravažiuodavo neužsukdami. Šiais metais viskas pasikeitė: į miestą traukiniais ir automobiliais […]

6 gruodžio, 2024

34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta literatūros tyrinėtojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, Vilniaus universiteto profesorei emeritei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių […]

3 gruodžio, 2024

Trumposios prozos skaitymų festivalis „Imbiero vakarai“, prasidėjęs prieš dvidešimt metų ir skirtas rašytojui Jurgiui Kunčinui atminti, vėl nustebino žodžio meistryste […]