Baisiai gražios kaukės
Ir vėl šeštadienis… Vėl susirinkome į Šlyninkos malūną (Zarasų r.), į Užgavėnių kaukių darymo mokymus. Kaukės jau nekantraudamos laukė mūsų – kaži, ar iš pirmo karto taip lengvai savąją pažinsi… Laukė ir malūno šeimininkai Regina Veselienė ir Stasys Šalkauskis – šeimininkė maloniai sutikdama kiekvieną, o malūnininkas, kaip pats juokavo, jau nuo ryto besėdįs ir laukiąs, kam reiksią akis išdurti ar burną padidinti, kad daugiau blynų tilptų.
Išdžiūvusios jos buvo tvirtos, todėl stiprios malūnininko rankos tikrai gelbėjo – anokia čia kaukė, jei matyti Užgavėnių linksmybių negalėtum, o blynus kertant kaskart ją nusiimti reikėtų.
O kai akys ir burna jau buvo „iškirptos“, visi gražinimo darbų ėmėsi – skruostus, lūpas ryškino, antakius platino ar siaurino, šukuosenas darėsi, kasas pynėsi ar ūsus matavo, lipdė, klijavo. Kiekvieno tikslas, kad jo kaukė būtų – siaubingai graži arba baisiai nuostabi.
Mums tebegaminant kaukes, dangus lyg ir šviesėti ėmė, per debesies kraštelį saulė nedrąsiai bandė įžvelgti, ar daug jau pagaminta. O kai visi tie kaukių gamintojai vėl sėdo prie stalo blynų kirsti, kad turėtų jėgų Žiemą išvaryti, saulutė švystelėjo – supratusi, jog tikrai ji čia jau laukiama.
Kadangi kaukėtų žmogystų mūsų kraštuose tikrai padaugėjo, nusimato laaaaaabai linksma ir triukšminga šventė vasario 25 dieną 11 val. Šlyninkos malūne. Jeigu Žiemos geruoju išvaryti nepavyks, tai ji bus išgrūsta bloguoju. Jėgų tam užteks, nes blynų malūne tikrai nepritrūks…
Norisi širdingai padėkoti Šlyninkos malūno šeimininkams, kad ir maži, ir didesni – visi turėjo puikų šansą prisiliesti prie nuostabaus mūsų tautos tradicijų lobyno: daug išgirsta, pamatyta ir sužinota… Na, todėl ir blynų daug „sukapota“.
