15 balandžio, 2018
Kristna Ivanovaitė

Balandžio 15-oji ir jos reikšmė Gražutės regioninio parko kultūros paveldui

Balandžio 15 d. Lietuvoje jau dvyliktą kartą švenčiama, kaip Pasaulinė kultūros diena. Ją LR Seimas 2006 m. liepos 19 d. įteisino kaip atmintiną dieną. Kultūros dienos minėjimas balandžio 15 d. susietas su Taikos vėliavos simboliu ir Nikolajaus Rericho paktu – sutartimi dėl kultūros vertybių apsaugos, kuri tapo pagrindu kultūros vertybių saugojimui 1954 m. Hagos konvencijoje.

Šiemet Pasaulinė kultūros diena ypatinga, kadangi 2018 m. paskelbti Europos kultūros paveldo metais.

Brangindami kultūros paveldą  galime  suvokti, kokia didelė mūsų įvairovė, ir pradėti diskutuoti apie  tai, kas mus sieja. Ar galėtume kokiu nors būdu labiau pratutinti savo gyvenimą, negu domėdamiesi vienu iš svarbiausių savo tapatybės elementų?

Kultūros paveldas neturėtų būti apleistas, ardomas arba naikinamas. Todėl 2018 metais ieškokime būdu jį įvertinti ir išsaugoti.

Europos kultūros paveldo metai – puiki proga susipažinti ne tik su Europos paveldu, bet ir su Gražutės regioniniame parke esančiomis materialiomis kilnojamosiomis ir nekilnojamosiomis bei nematerialiomis kultūrinėmis vertybėmis, jas įvertinti ir jomis pasidžiaugti.

Gražutės regioniniame parke yra net 211 kultūros paveldo objektų – 143 pavieniai kultūros paveldo objektai yra įtraukti į KPD registrą. Gražutės regioniniame parke yra 14 registrinių kompleksų. Kompleksus sudaro 47 pavieniai objektai. Kiti – 96 objektai kompleksų neformuoja. Gražutės regioniniame parke yra net 68 pavieniai objektai neįtraukti į kultūros paveldo registrą. Jie žinomi kaip vietinės reikšmės – arba galėtų būti įtraukti į KPD registrą, arba – prižiūrimi savivaldybės, arba – priklausomi nuo fizinę objektų būklę ir vertybes nustatančių tyrimų.

Gražutės regioniniame parke susitelkęs ne vieną šimtmetį menantis kultūros paveldas.

Parko teritorijoje anuomet gyveno lietuvių ir sėlių genties žmonės, apie kurių gyvenimo būdą bei buitį pasakoja gausiai išlikę piliakalniai, alkakalniai bei pilkapiai.

Parke stūkso net 15 piliakalnių. 7 iš 15 piliakalnių randamos buvusių senovės gyvenviečių liekanos, leidusios piliakalnius datuoti II tūkst. pr. Kr. – I tūkst.-II tūkst. po Kr. Taigi, galima teigti, jog I tūkst. pradžioje piliakalniuose virė gyvenimas. Keleto piliakalnių klestėjimo laikas itin ilgas – iki V a. (Sokiškių pil.) ar net XIII a. (Šiukščių pil. gyvavo iki pat Lietuvos valstybės susikūrimo).

Iki tol, kol susiformavo valstybė senovės lietuviai savo mirusiuosius laidodavo pilkapiuose, išsidėsčiusiuose pavieniui, mažomis grupėmis ar ištisais pilkapynais. Ne išimtis ir Gražutės regioninio parko teritorija, turinti 33 pilkapynus / pilkapius bei 2 plokštinius kapinynus. Šie objektai rodo, jog geležies amžiuje dabartinėje, nuo 1992 m. susiformavusioje Gražutės regioninio parko teritorijoje buvo įsikūrusi ne viena gyvenvietė.

Kad teritorija pagonišku laikotarpiu buvo gana gausiai apgyvendinta, sako ir išlikę  4 alkakalniai bei 5 mitologiniai akmenys.

Jau kitą, šiek tiek vėlyvesnę į Gražutės regioninio parko teritoriją patenkančių gyvenviečių istoriją pasakoja įvairus architektūrinis paveldas ir technikos – inžinieriniai paminklai. Apylinkės išsiskiria buvusių vandens malūnų gausa. Tai nenuostabu, turint omenyje didelį vietovės vandens telkinių kiekį. Vietiniai stengėsi išnaudoti vandens energiją statydami vandens malūnus, o vėliau ir hidroelektrines.

Gražutės regioniniame parke išlikę dvarai su ūkiniais pastatais, sodais ir bažnyčios pasakoja apie čia šeimininkavusias Giedraičių, Rudaminų, Beganskių, Daugėlų, Strutinskių bei Tiškevičių gimines bei apie Antalieptėje veikusią Basųjų Karmelitų vienuoliją, Salako miestelio gyventojų bendruomeniškumą ir atsidavimą, Dūkšto dvare dienas leidusius kultūros atstovus – A. Mickevičių, Janą Rustemą, Adomą Hrebnickį. Šį paveldą papildo tam tikras asmenybes arba istorinius įvykius įamžinantys memorialiniai paminklai ir vietos.

Gražutės regioniniame parke ryškūs sakralinis paveldas bei kryždirbystės objektai: kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai ir koplytėlės. Visa tai laikoma dvasinės kultūros fenomenu, kurį įprasmina kryždirbystė tradicija ir kryžių simbolika, laikoma reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo dalimi.

Taigi, apibendrinant, Gražutės regioninio parko kultūros paveldą galima klasifikuoti į tokias grupes: piliakalniai, alkakalniai, mitologiniai akmenys, pilkapynai, senosios kapinės, kapinynai, memorialiniai paminklai ir vietos, kryždirbystės paveldas, architektūriniai statiniai ir jų kompleksai, techninis paveldas, apleisti registriniai kompleksiniai kultūros paveldo objektai, sakralinis dailės paveldas. Visa tai yra visuotinė vertybė, svarbi individui, bendruomenei ir visuomenei. Svarbu jį išsaugoti ir perduoti būsimoms kartoms. Gali atrodyti, kad Gražutės regioniniame parke esantis paveldas priklauso praeičiai arba yra statiškas, tačiau iš tiesų jis kinta dėl mūsų veiklos. Negana to, mūsų paveldas labai svarbus kuriant Europos ateitį. Gražutės regioniniame parke esantis kultūros paveldas tai – „Europos paveldas praeities ir ateities gijų pynė“.


21 lapkričio, 2024

Antradienį Druskininkų savivaldybės vadovai susitiko su Vilniaus alėjoje 1987 metais pastatytų ir neatsiejama Druskininkų dalimi tapusių skulptūrų autoriais broliais Jonu […]

20 lapkričio, 2024

2026-aisiais ruošiantis pažymėti Lietuvos Helsinkio grupės, Lietuvos radijo bei Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus metus, trečiadienį Vyriausybė patvirtino minėjimams skirtų renginių […]

20 lapkričio, 2024

Lapkričio 18-ąją, minint lietuvių kalbos paskelbimo valstybine dieną, Seimo lankytojų centre vyko Seimo nario Audroniaus Ažubalio inicijuota konferencija „Lietuvių kalba […]

19 lapkričio, 2024

Kultūros ministerija skyrė daugiau nei 0,5 mln. eurų Kretingos muziejaus ekspozicijai atnaujinti. Už šias lėšas rengiamasi sukurti interaktyvią parodą, skirtą […]

15 lapkričio, 2024

Kėdainių rajono Mantviliškio kaime prieštaringai vertinamo Kazio Macevičiaus pavadinimą turinti gatvė pervadinta į Kaštonų gatvę, rašo portalas „Rinkos aikštė“. Anot […]

Adomas Kvasas su savo išdrožtu darbu „Šv. Vincentas“
14 lapkričio, 2024

„Jei nėra gyvenimo į aukštį, tai galima gyventi į plotį. Kai aplink suaktyvėja chaosas, netvarka, reikia stengtis kuo mažiau savimi […]

11 lapkričio, 2024

Šiemet sukanka 30 metų nuo Vytauto Didžiojo universitete (VDU) pradėtų vykdyti lietuvių diasporos istorijos tyrimų. 1994 m. lapkritį VDU buvo […]

11 lapkričio, 2024

Lietuvos kultūros sostinė šiais metais yra tarp Viliaus ir Kauno įsikūrę Kaišiadorys. Šiame mieste ir rajone vyko nemažai išskirtinių renginių. […]

10 lapkričio, 2024

Buvusiems kaimynams… Iš Opšrūtų, kaimo, esančio tarp Vilkaviškio ir Pilviškių, dauguma vienkiemių nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio perkelti į gyvenvietę. […]

10 lapkričio, 2024

Šią savaitę Niujorke prasidėjusiame septintajame kasmetiniame Niujorko Baltijos šalių kino festivalyje planuojamos 5 lietuvių kino premjeros – Aistės Stonytės „Mamutų […]

8 lapkričio, 2024

Panevėžio dailės galerijoje atidaryta unikali paroda „Etnografinis opartas muziejų kolekcijose“, kurioje tradicinės lietuvių tekstilės dirbiniai susijungia su Kazio Varnelio, vieno […]

Anna-Marija Adomaitytė spektaklyje „workpiece“_ Naujasis Baltijos šokis / Donato Ališausko nuotr.
8 lapkričio, 2024

Pirmąjį lapkričio savaitgalį Šveicarijoje vykusiuose prestižiniuose scenos meno apdovanojimuose lietuvių choreografė ir šokėja Anna-Marija Adomaitytė pelnė kylančios kūrėjos apdovanojimą, kurį […]

8 lapkričio, 2024

Spalio 24–26 dienomis Niujorke (JAV) pristatytas unikalus projektas „Atverk langą: Šiauliai – Niujorkas“. Per tris dienas Niujorke surengta eilė renginių, […]

7 lapkričio, 2024

Lapkričio 7 d. Panevėžyje, Laisvės aikštės rotondoje, 17.30 val. oficialiai bus atidaryta geriausių šalies architektūrinių darbų paroda „Žvilgsnis į save […]

6 lapkričio, 2024

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija 2024 metų premiją nusprendė skirti tautodailininkei, etninės kultūros puoselėtojai, populiarintojai ir edukatorei Marytei (Marijai) Liugienei. […]

6 lapkričio, 2024

Pirmoji ponia Diana Nausėdienė trečiadienį Paryžiuje kartu su Prancūzijos pirmąja ponia Brigitta Macron Grand Palais erdvėse vykstančioje fotografijos mugėje „Paris photo“ atidarė […]

6 lapkričio, 2024

Lapkričio 5 d. Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos galerijoje atidaryta Kraslavos (Latvija) menininkų Olgos ir Valdis Paulini keramikos darbų paroda […]

Kalbantys jausmai / Modesto Endriuškos nuotr.
4 lapkričio, 2024

Jau trečius metus iš eilės, pradedant nuo 2022-ųjų, aktorių Virginijos Kuklytės ir Šarūno Gedvilo suburtas profesionalių menininkų kolektyvas vykdė įtraukiąsias […]

4 lapkričio, 2024

Rūškana. Sutemę. Nesiblaivo. Žemėj klykia paukščiai alkani. Nepažįstamas, nežinomas keleivi, Kur tą vėlų rudenį eini? Šiomis vieno iškiliausių šalies poetų, […]

2 lapkričio, 2024

2025-uosius metus siūloma paskelbti Akmenų muziejaus įkūrėjo Mosėdyje Vaclovo Into metais. Siekdamas pažymėti jo 100-ąsias gimimo metines, tai numatantį nutarimo […]