Baltijos šalys ir Lenkija kaltinamos rusofobija ir nesusitvarkymu su COVID-19

Kaip rodo „Debunk EU“ tyrimas, 2020 metų pabaigoje dezinformacijos, nukreiptos prieš Baltijos šalis ir Lenkija, pasiekiamumas sparčiai augo. Tokias neraminančias tendencijas Latvijoje iššaukė kelių Kremliaus remiamos žiniasklaidos žurnalistų suėmimas – jie buvo įtariami pažeidę Europos Sąjungos sankcijas. Šis įvykis sulaukė nemažai atgarsio ir Estijoje. O štai Lietuvos, kaip žlugusios valstybės, vaizdavimą paskatino valdžios pasikeitimas bei sankcijos, taikytos valdžiai Minske. Lenkijoje gruodį sugriežtintas karantinas bei pradėta vakcinavimo kampanija – ir toliau gajūs buvo melagingi/klaidinantys COVID-19 naratyvai.

Gruodžio 1-31 d. „Debunk EU“ analitikai peržiūrėjo 6008 straipsnius, iš kurių 1151 buvo aptikta melagingos ir klaidinančios informacijos. Jie buvo skelbiami 96 žiniasklaidos priemonėse anglų, estų, latvių, lietuvių, lenkų bei rusų kalbomis. Išanalizuoti straipsniai, manoma, pasiekė 355,6 mln. kontaktų auditoriją.

Pasak „Debunk EU“ vyriausiosios analitikės Laimos Venclauskienės, gruodį pastebėta, kokia buvo  pagrindinių naujienų – žinučių ir/ar straipsnių – grupių įtaka naratyvams. COVID-19 buvo pagrindinė klaidinančių/melagingų straipsnių tema Lenkijoje – čia šalies valdžia gruodį sugriežtino karantiną ir padėjo vakcinavimą.

Baltijos šalims bei Lenkijai priešiška informacija buvo skleidžiama pasitelkiant menamą šalių kišimąsi į Baltarusijos vidinės politikos reikalus, kuomet buvo „perrinktas“ šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Šalia šių temų minėtas ir naratyvas, kad Baltijos šalyse, ypač Latvijoje ir Estijoje, yra pažeidžiamos žmogaus teisės. Baltijos šalys buvo pateikiamos kaip rusafobiškos ir kaltinamos tyčia kuriančios Rusijos, kaip priešiškos valstybės, įvaizdį.

„Vienas įvykis padarė ypač didelę įtaką misinformacijos ir dezinformacijos sklaidai Latvijoje bei, kiek mažiau, ir Estijoje. Septynių Baltnews ir Sputnik žurnalistų sulaikymo atgarsiai paskatino problematiškos informacijos iš Rusijos valstybės pareigūnų, įskaitant ir šalies prezidento Vladimiro Putino lūpų, sklaidą“, – teigia L.Venclauskienė.

Gruodžio 3 d. Latvijos valstybinė saugumo tarnyba pradėjo tyrimą, paremtą septynių žmonių, esančių Rygoje ir jos apylinkėse, veiksmais. Žurnalistams buvo pareikšti įtarimai dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo. Sulaikyti žurnalistai siejami su ES sankcijų sulaukusiu Dmitrijum Kiseliovu, kuris vadovauja „Rossija Segodnia“ (RT) – portalui, kuris prisidėjo prie Krymo aneksijos populiarinimo 2014 m.

Kremliui palanki žiniasklaida veiksmus, susijusius su minėtų medijų žurnalistais, vaizdavo kaip Latvijoje vykstančią rusofobiją bei žodžio laisvės užgniaužimą.

Kaip gruodžio pradžioje rašė rusiška portalo RT versija, „matyt, stengdamiesi išvalyti žiniasklaidos erdvę nuo alternatyvių informacijos šaltinių, čia jie yra pasirengę peržengti visas įsivaizduojamas ribas. Negi ir šį kartą Latvija nesulauks atitinkamos reakcijos iš partnerių ir tarptautinių organizacijų?“, – gruodžio 4 d. Rusijos ambasados Latvijos pareiškimą citavo RT.

Įdomu ir tai, kad Latvijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad vertinant pagal organizacijos „Reporteriai be sienų“ sukurtą Pasaulio spaudos laisvės indeksą, Latvija yra 25-oje vietoje, o Rusija – 149-oje vietoje iš 180.

Įvykiai Latvijoje paskatino ir Estijos, kaip rusofobiškos valstybės, naratyvą Kremliui palankioje žiniasklaidoje. Latvijos atvejis priminė 2019 m. įvykius, susijusiu su  Sputnik Estijoje.

Kaip gruodžio 7 d. rašė Baltnews, „Rusijos žurnalistų persekiojimas Baltijos šalyse tampa nesąžininga tradicija, žyminčia kitų kalendorinių metų pabaigą. Pernai pavyzdys buvo parodytas Estijoje, šiemet jį panaudojo Latvija“.

Su Kremliumi susiję skaitmeninės žiniasklaidos šaltiniai susiejo  įvykius Latvijoje ir Estijoje ir panaudojo dezinformacijos skleidimui neva rusakalbiai žurnalistai yra sistemingai persekiojami Baltijos šalyse.

Kaip pastebi „Debunk EU“ analitikai, Lietuvoje klaidingos ir melagingos informacijos sklaidą paskatino dvi temos. Pirma, toliau skleista dezinformacija susijusi su Baltarusija – pradedant teiginiais, kad Lietuva kišasi į Baltarusijos vidaus politika ir skatina „spalvų revoliuciją“ iki tariamo neracionalumo priešinantis Astravo atominės elektrinės veiklai.

Viena iš istorijų kilo dėl Lietuvos ir ES sankcijų Baltarusijai:

„Jie tik planuoja aptarti ribojančias priemones, bet jau aišku, kokia tai kvailystė, sako apžvalgininkas Sergejus Perepelitsa. […] Pasak jo, jei „Belaruskali“ atšauks savo krovinius iš Lietuvos, tada Klaipėdos uostas gali „pakabinti spyną“ ir „viską palaidoti“, – gruodžio 14 d. rašė lt.sputniknews.ru.

Gruodžio mėnesį Lietuvos valdžios organai svarstė įvesti sankcijas Baltarusijos kalio trąšų gamintojui „Belaruskali“, kuris, kaip teigiama, yra tvirtos A.Lukašenkos valiutos šaltinis. Tokie planuojami veiksmai Kremliui palankiai medijai tarsi suteikė „įrodymą“, kad pagrindinė Lietuvos politikos varomoji jėga – iracionalumas. Buvo teigiama, kad Lietuvos valdžia buvo pasiruošusi paaukoti šalies ekonominę bei gyventojų gerovę tam, kad įgyvendintų „neadekvačias politines ambicijas“.

Tuo tarpu Lenkija iš visų aukščiau aptartų šalių išsiskyrė klaidinančių/melagingų naujienų apie COVID-19 kontekste – tiek pagal paminėjimus, tiek pagal auditorijos  pasiekiamumą. Daugiausiai dėmesio šie naratyvai sulaukė ir socialiniuose tinkluose.

Pasak L.Venclauskienės, straipsnių, susijusių su COVID-19, kiekis Lenkijoje išaugo dėl gruodžio pradžioje paskelbtų papildomų ribojimų bei gruodžio pabaigoje pradėjus vakcinavimą.

„Dėl „pavojingos“ vakcinos įsigijimo ir pervertinto COVID-19 poveikio, nes esą pernelyg sugriežtino ribojimus, Lenkija buvo vaizduojama kaip neracionaliai besielgianti šalis“, – teigė L.Venclauskienė.

Viename iš straipsnių buvo kalbama apie plačiai pasklidusią konspiracijos teoriją apie vakcinas. Jame buvo teigiama, kad vakcinos nuo koronaviruso sukelia autizmą, smegenų pažeidimus ir netgi mirtį.

„Jei skiepai užkerta kelią infekcinėms ligoms, kodėl visi statistiniai ir epidemiologiniai grafikai rodo, kad infekcinės ligos paprastai išnyksta pasikeitus dviems ar trims kartoms iki tam tikros vakcinos atsiradimo?“, – gruodžio pabaigoje rašė blogas Tajne Archiwum Watykańskie.

Gruodžio mėnesį daugiausiai klaidinančių ir melagingų straipsnių buvo publikuota sputnik.ru tinklalapyje – jie siekė beveik penktadalį visų nagrinėtų straipsnių. Labiausiai augo lenkiškų portalų neon24.pl ir nczas.com straipsnių dalis – atitinkamai nuo 4,7 proc. iki 9,3 proc. bei nuo 2,6 proc. iki 9,2 proc.

Žvelgiant į numanomą straipsnių auditoriją, lyderiu ir toliau išliko ria.ru. Pavyzdžiui, lapkritį melagingų/klaidinančių straipsnių šiame tinklapyje buvo aptiktas ketvirtadalis visų tekstų, o gruodį – 36,3 proc. Manoma, kad 33 aptikti straipsniai pasiekė 113 mln. kontaktų auditoriją.

Dezinformacijos Baltijos šalyse ir Lenkijoje tyrimą atliko „Debunk EU“ analitikų grupė: vyr. analitikė Lietuvoje L.Venclauskienė, vyr. analitikė Estijoje Enel Ehrenhaft, vyr. analitikė Latvijoje Kristine Skujina-Troksa ir vyr. analitikė Lenkijoje Magdalena Wilczyńska.

Duomenys organizacijos vykdomiems tyrimams renkami naudojant „Debunk EU“ platformą, taip pat – „CrowdTangle“ („Facebook“ priklausantį įrankį, kuris stebi viešojo turinio sąveikas iš „Facebook“ puslapių ir grupių, patikrintų profilių, „Instagram“ paskyrų bei „Reddit“ puslapių). Naudota ir „Truly Media“ platforma, sukurta padėti žurnalistams tikrinti skaitmeninį turinį, bei „TruthNest“ – „Twitter“ duomenų analizės platforma.

„Debunk EU“ – tai iniciatyva, telkianti visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės atstovus kovai su netikromis naujienomis, kurios kelia sąmyšį ir mažina pasitikėjimą šalimi. Ši iniciatyva sulaukė didžiausios pasaulyje paieškos sistemos „Google“ dėmesio ir finansavimo, taip pat – tokių žiniasklaidos gigantų, kaip „The Financial Times“ ir „Deutsche Welle“ dėmesio. Organizacija savo veiklą yra pristačiusi 17 valstybių, tarp jų – JAV, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Serbijoje.