Baltijos šalys kartu su Lenkija skelbia apie oficialius planus trauktis iš Otavos konvencijos

Antradienį Baltijos šalys kartu su Lenkija oficialiai pranešė apie planuojamą pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. 

„Lietuva kartu su Lenkija, Latvija ir Estija paskelbė apie pasitraukimą iš konvencijos dėl priešpėstinių minų“, – rašoma antradienį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) išplatintame pranešime.

„Po intensyvių diskusijų Baltijos šalių bei Lenkijos gynybos ministrų suderinta vieninga rekomendacija pasitraukti iš Otavos konvencijos siunčia strateginę žinią, kad bus išnaudojamos visos galimybės sustiprinti atgrasymą ir efektyviai gintis bei išnaudoti karinių veiksmų pasirinkimo laisvę“, – aiškinama pranešime.

Ministerija pažymi, kad karą prieš Ukrainą pradėjusi Rusija nėra Otavos konvencijos narė. Ji turi dideles priešpėstinių minų atsargas ir jas intensyviai naudoja kare prieš konvencijos nare esančią Ukrainą.

 „Bendras regioninis sprendimas siunčia aiškią žinią – su Rusija sieną turinčios valstybės yra pasirengusios imtis visų įmanomų priemonių, siekdamos užtikrinti savo piliečių saugumą. Intensyvių diskusijų metu pasiekta vieninga pozicija atspindi bendrą Baltijos šalių ir Lenkijos požiūrį į sudėtingą geopolitinę situaciją“, – pranešime cituojama krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

KAM nurodo, kad galutinį sprendimą dėl Lietuvos pasitraukimo iš konvencijos gali priimti prezidentas ir Seimas.

Sausį KAM pateikė politinį-karinį patarimą dėl Otavos konvencijos ir pasiūlė pradėti pasitraukimo procedūras bei konsultacijas su sąjungininkais, Baltijos jūros šalimis. 

Lietuva prie konvencijos, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, prisijungė 2004 metais. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.