Baltijos šalys rengs bendrą ledo ritulio turnyrą, latviai kviečia steigti bendrus klubų čempionatus
Ketvirtadienį Rygoje (Latvija) surengtas istorinis Baltijos šalių ledo ritulio federacijų prezidentų susitikimas.
Tą pačią dieną kaip ir valstybių prezidentai, Rygoje pirmą kartą nuo pat antrojo pasaulinio karo prie vieno stalo susėdo Estijos federacijos ledo ritulio federacijos prezidentas Rauno Parras, pernai spalį Latvijos ledo ritulio federacijos prezidentu išrinktas buvęs šalies premjeras Aigaras Kalvitis ir asociacijos „Hockey Lietuva“ (AHL) prezidentas Petras Nausėda. Vienintelį ir paskutinį kartą tokio lygio susitikimas įvyko 1939 metais.
Kartu su kolegomis ir federacijų tarybų, prezidentai aptarė šalių ledo ritulio federacijų bendradarbiavimo galimybes visuose sporto šakos segmentuose ir nusprendė pernai pirmą kartą istorijoje pernai Estijoje surengtą Baltijos iššūkio taurę nuo šių metų rengti tris kartus kiekvienoje šalyje atskirai.
„Susitikimas vyko latvių iniciatyva ir kaimynai pademonstravo norą ledo ritulį vystyti kartu ir dalintis savo patirtimi. Susitikime iš daugybės aptartų klausimų keli sulaukė ir konkrečių sprendimų. Nuo rudens Baltijos iššūkio taurė bus rengiama tris kartus per metus kiekvienoje šalyje. Turnyre dalyvaus šalių rinktinės ir organizatorių nuožiūra pakviesta ketvirtoji rinktinė ar klubas. Pirmieji lapkričio mėnesį Baltijos iššūkio taurės turnyrą rengsime mes“, – apie konkrečius susitarimus po susitikimo sakė AHL prezidentas Petras Nausėda.
Lapkritį Baltijos iššūkio taurės turnyras numatomas Lietuvoje, gruodį – Estijoje, kitų metų vasarį – Latvijoje.
Nuoširdžius kvietimus bendradarbiauti siuntę latviai pažymėjo, jog nuo šiol Latvijoje rengiamuose teisėjų, trenerių seminaruose kelios vietos bus paliktos ir lietuviams bei estams.
Latviai pristatė ir nuo rudens keičiamą vaikų ledo ritulio varžybų vykdymo sistemą. Anglijos ir kai kurių Švedijos futbolo klubų pavyzdžiu, vaikams iki dešimties metų (U-10) čempionatai vyks „trijų trečdalių sistema“. Į galutinę komandos įskaitą bus skaičiuojamas trečdalis komandos čempionate surinktų taškų. Kitą trečdalį komanda užsidirbs asmeninių įgūdžių turnyre, kur vaikai demonstruos savo sugebėjimus čiuožiant ir valdant ritulį, o dar vieną trečdalį taškų gaus fizinių testų metu. U-12 amžiaus grupėje rungtynėse iškovotų taškų dalis bendroje įskaitoje didės, U-14 amžiaus grupėje čempionate iškovoti taškai bus dar svarbesni, o U-16 komandos varžysis čempionate kaip įprasta, skaičiuojant iškovotus taškus. Beje, iki 14 metų amžiaus vaikų statistika viešai nebus prieinama, ją galės gauti tik komandų treneriai tam tikrais periodais.
„Sulaukėme kvietimo visoms šalims kartu dalyvauti Latvijos vaikų ir suaugusiųjų čempionatuose. Pasiūlymai tikrai įdomūs ir juos reikės apsvarstyti su Lietuvos klubais. Apibendrinant, smagu, jog Latvijos ledo ritulio valdžia kečia kursą ir nusprendė didžiule savo patirtimi ir pasiektais rezultatais dalintis su kaimynais. Manau, jog nuo to laimės visų trijų šalių ledo ritulys“,- sakė P.Nausėda.
Beje, iš Rygos Lietuvos delegacija parsivežė ir karčią piliulę. Latvijos atstovai pažymėjo, kad vaikų čempionatuose dalyvaujančių Lietuvos komandų vaikų tėvai ir treneriai dažnai elgiasi netinkamai, o tėveliai varžybų metu piktnaudžiauja alkoholiu. Latviai ne kartą užfiksavo incidentus, kai čempionate žaidžia vyresni ar kiti lietuviai nei užregistruota paraiškose.
Latvija (12 reitingas pasaulyje) yra pasaulio ledo ritulio elito atstovė ir nuolat dalyvauja pasaulio čempionatuose (aukščiausia vieta – 7) ir olimpinėse žaidynėse (aukščiausia vieta – 8). Lietuvos (25) ir Estijos (28) komandos pasaulio čempionate žaidžia IB divizione (Latvija rungtyniauja elito divizione, po jo seka IA divizionas, dar žemiau – IB).
