„Baltų kelias“ – maršrutas, leidžiantis sugrįžti į praeitį
Kai didžioji gamtos takų dalis jau išvaikščiota ir to dar negana, reikia ieškoti ko nors naujo ir dar nematyto. Kuržemės planavimo regionas siūlo leistis į pažintinę kelionę kultūrinio turizmo maršrutu „Baltų kelias“, kuris leis sugrįžti į istorinių įvykių turtingą praeitį, kai mūsų žemėje apsigyveno mūsų protėviai.
2145 km ilgio maršrutas, einantis per Lietuvą ir Latviją, yra sudarytas iš trijų ratų (kuršių, žiemgalių ir sėlių), supažindinančių su senųjų baltų gyvenamosiomis vietomis ir gyvenimo būdu – piliakalniais, kuriuose anksčiau gyveno baltai, šventvietėmis, senaisiais medžiais, akmenimis, šaltiniais, kulinariniu paveldu. Be to, susidomėjusieji į maršrutą įtrauktuose muziejuose gali susipažinti su įvairiais archeologiniais radiniais – darbo įrankiais, ginklais, papuošalais ir kitais to meto kasdieniame gyvenime naudotais dalykais. Maršruto vadove siūlomi įvairūs teminiai maršrutai ir žemėlapiai, kuriuose galima rasti daugiau nei 110 turistinių objektų, padedančių pažinti trijų mažųjų baltų tautų istoriją, kultūrą ir tradicijas.
KURŠIŲ RATAS
Leisdamiesi į kelionę kuršių ratu, kuris driekiasi nuo Klaipėdos ir apima beveik visą Kuržemę, susipažinsite su viena karingiausiu Rytų baltų tautų – kuršiais, čia gyvenusiais geležies amžiuje ir viduramžiais. Dėl valdovų rengiamų karo žygių, per kuriuos buvo siekiama užkariauti ir kolonizuoti, kuršiai tapo ne tik drausmingais savo teritorijų gynėjais, bet ir bebaimiais ir karingais jūrininkais. Būtinai apžiūrėkite Talsų piliakalnį (Talsu pilskalns), laikomą vienu didžiausių ir geriausiai įtvirtintų to meto piliakalnių, dabar jis gražiai sutvarkytas, palei piliakalnio papėdę įrengtas lentinis pasivaikščiojimo takas, įspūdingąjį Staldzenės skardį (Staldzenes stāvkrasts), kuris 2021 metais pripažintas Metų geologine vieta ir yra puiki vieta pasivaikščioti, pajuntant slypintį kuršių paveldą, Papės apylinkes (Papes apkārtne) su laukinių arklių ganyklomis ir retu Europos perlu – Kiuonių kaimu (Ķoņu ciems) – išsaugotu unikaliu istoriniu žvejų kaimu ir Lėjų šventąjį šaltinį (Leju Svētavots) su pasivaikščiojimo taku Sventalos upės slėnyje.
ŽIEMGALIŲ RATAS
Žiemgaliai buvo apgyvendinę šiuolaikinės Latvijos vidurio teritoriją (Žiemgalos lygumą) ir Lietuvos šiaurę. Pasak istorinių šaltinių, žiemgalių būta vienos labiausiai išsivysčiusių ir turtingiausių senovės latvių tautų Šiaurės Europoje, išsilaikydavę jie iš žemdirbystės ir prekybos.
Dėmesio vertas lankytinas objektas keliaujant žiemgalių ratu yra XII amžiaus Tėrvetės medinės pilies rekonstrukcija (koka pils rekonstrukcija Tērvetē), čia šiuo metu galima susipažinti su didele geležies amžiaus žiemgalių materialiosios kultūros eksponatų įvairove. Neseniai atlikti ir netoliese esančio Duobelės piliakalnio (Dobeles pilskalns) tvarkymo darbai – atnaujinti pilies griuvėsiai. Duobės, arba Incėnų, piliakalnis (Dobes jeb Incēnu pilskalns) – vienas iš retų dirbtinai suformuotų senųjų piliakalnių: jo forma išraiškinga, nes piliakalnis nėra tankiai apaugęs krūmais ir medžiai, o nuo viršūnės atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas toli toli. Lankydami Mežuotnės piliakalnio (Mežotns pilskalns) archeologinį kompleksą ir pasinaudoję mobiliąja programėle SAN, susipažinsite su atgijusiais senaisiais žiemgaliais – Madžiu ir Zyle.
SĖLIŲ RATAS
Sėliai buvo sumani žemdirbių ir amatininkų tauta, savo kalbos ir materialinės kultūros požymių įgijusi viduriniajame geležies amžiuje. Sėliai gyveno maždaug 10–15 piliakalnių, turėjusių suformuotas terasas, taip būdavo sukuriama papildoma apsauga ir ginamas priešpilis. Leisdamiesi į kelionę po sėlių ratą būtinai stabtelėkite Dauguvos krante prie Zvejnielycio lauko estrados Salos savivaldybėje, kur neseniai buvo įrengta poilsio vieta su aplinkoje įrengtais kiaukuto formų motyvais, kurie seniesiems baltams buvo mainų ekvivalentas ir papuošalų elementas, Jūsų žvilgsnis nukryps į anksčiau itin garsų Sėlpilio piliakalnį (Sēlpils pilskalns). Sėlių rate galima ne tik mėgautis užburiančiais gamtovaizdžiais, bet ir susipažinti iš kartos į kartą perduodamais amatų įgūdžiais Jėkabpilio istorijos muziejaus skyriuje po atviru dangumi „Sēļu sēta“ (Jēkabpils Vēstures muzeja Brīvdabas nodaļa “Sēļu sēta”) ir Amatininkystės centre „Rūme“ (Amatniecības centrs “Rūme”) Zasoje.
