Bažnyčia pagaliau bus remontuojama

Su Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios (Šakių r.) klebonu kun. Francu Kukliu kalbėjomės jo kunigystės 20-mečio ir bažnyčioje švenčiamų Šv. Izidoriaus atlaidų išvakarėse. Deja, šiandien bažnyčios šventoriuje stovinčios trijų aukštų varpinės būklė yra kritinė. Vilties teikia kovo pradžioje kultūros ministro patvirtinta Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo 2021–2023 metų programa ir skirtos lėšos, iš kurių bus pasirūpinta šiais medinės architektūros objektais.

Ilguvos parapija ir bažnyčia įsikūrusios ant vaizdingo kairiojo Nemuno šlaito, 5 km į pietvakarius nuo Kriūkų, Panemunių regioniniame parke.

Ankstyvą rytą pasitikęs jau trejus metus Ilguvos parapijoje tarnaujantis parapijos klebonas kun. F. Kuklys pirmiausia teiraujasi, kaip pavyko surasti jį, sako, kad jokios nuorodos nėra, kad čia stovi daugiau negu prieš 200 metų pastatyta Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir varpinė, abu pastatai šiandien prašosi skubaus tvarkymo. Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su dviem šoniniais priestatais, apside ir trimis bokšteliais. Galbūt čia laukia didelės apimties tvarkybos darbai: bažnyčia rąstinė, apkalta lentelėmis, viso fasado dažai jau beveik nusilupę, pro apkaltas lentas matosi jau gerokai aptrešę rąstai.

Kaip pasakojo klebonas, XVI–XVIII amžiuje čia buvo Panykių dvaro valdos, o pirmoji bažnyčia čia buvo pastatyta 1765 metais, ji 1813 metais sudegė. Po metų, 1814-aisiais, ant tų pačių pamatų, kurie dabar baigia suirti, pastatyta dabartinė bažnyčia (fundatorius – Julijonas Grincevičius, dainininkės Beatričės Grincevičiūtės protėvis).

„Manau, jei pajudins tuos bažnyčios pamatus, gali visas pastatas subyrėti. Dalis pastato be jokio pamato“, – sakė klebonas.

Užėjus į šventovės vidų, klebonas atvirauja, kad jis yra tik Dievo tarnas, bažnyčios prižiūrėtojas, pastatai priklauso valstybei ir yra saugomi. Deja, vaizdas bažnyčios viduje taip pat nedžiugina: medinėse sienose atsivėrę plyšiai, nes pastatas tiesiog smunka, dažai sluoksniais atsilupę. Nebelikę ir autentiškos bažnyčios interjero spalvos, buvo prarasti puošybos elementai.

„Turiu kunigo Rusecko laidotuvių nuotrauką, darytą 1953 metais. Joje matoma ant bažnyčios lubų freska“, – pasakoja klebonas ir priduria, kad per visą bažnyčios gyvavimą ji buvo perdažyta devynis kartus.

Šventoriuje stovi trijų aukštų varpinė, kurios būklė bent jau iš išorės panaši kaip ir bažnyčios, apšerpėjusi bei aptrūnijusi, pastatyta be pamato. Kaip tvirtina klebonas, pastatai – Kultūros paveldo objektas, todėl jis negali bažnytėlės net minimaliai paremontuoti.

Greta bažnyčios rymo kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, taip pat apšiuręs, elektros stulpu sutvirtintas, nes iškilo grėsmė, kad gali visai nugriūti.

„Manau, jeigu kryžių pastato, jį reikia ir restauruoti. Juokiasi užsukę užsieniečiai, pamatę kryžių. Dievulio ranka išplėšta, Nukryžiuotojo galva sutvirtinta skarda, krūtinė perkalta metaliniu virbu. Kas juo turi rūpintis? Mes!.. Deja, parapijiečius galiu ant pirštų skaičiuoti. Ar kunigas vienas gali ką padaryti?“ – svarsto klebonas.

Pasak dvasininko, dar yra išlikusi špitolė bei klebonija. Kun. F.  Kuklys pasakoja, kad pokariu prieš suėmimą klebonijoje prieglobstį rado Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius.

Į bažnyčią veda medžiais apsodintas keliukas, juo klebonas palydi iki Ilguvos dvaro, kuris šiandien, deja, stovi be jokios gyvasties. Ilguvos dvaro sodyba ir Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia sudaro statinių kompleksą.

„Esu dvare buvęs gal du kartus, girdėjau, kad dvarą kažkas nusipirko. Mes irgi esame bendruomenė, su mumis niekas dėl to nei susitiko, nei mus informavo“, – svarstė dvasininkas ir neslėpė apmaudo sakydamas, kad, rengiant Ilguvoje festivalių koncertus, kažkas užsideda tik pliusiuką savo veiklai, bet Dievo šventove pasirūpinti nenori. O žmonės pajamų mokesčio dalį dažniau skiria šunims ir jų prieglaudoms.

Per visą Ilguvos bažnyčios ir parapijos istoriją čia yra darbavęsi daugiau kaip 40 kunigų, dabartinis klebonas – jau 47-asis. Atėjęs tarnauti į Ilguvą, kun. F. Kuklys pirmiausiai pasirūpino kapinėse palaidotų kunigų kapais ir kad bažnyčioje užgaustų senieji vargonai. Šypsosi pasakodamas, kad pastatė greta špitolės tualetą, dėl kurio sulaukė nemenkų priekaištų… Norėtų, kad Dvaro gatvėje, kur stovi bažnyčia bei varpinė, būtų įrengtas bent koks apšvietimas.

Kun. F. Kuklys gyveno Lietuvos pasienyje, tarnavo Baltarusijoje, vėliau Alytuje ir Pajevonyje. Gegužės 19 dieną klebonas šventė 20 metų tarnystės Dievui sukaktį ir sako, kad čia, Ilguvoje, labai gražu, tačiau pokalbį užbaigia nelinksmai: „Iš širdies viską išsakiau todėl, kad man yra skaudu. Esu iš kito Lietuvos krašto atkeltas, negalvojau, kad teks vėl remontuotis. Verkti norisi, kad taip yra. Geriau karti tiesa nei saldus melas“.

Kovo 1 d. kultūros ministras pasirašė Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo 2021–2023 metų programą. Į šią programą įrašyta ir Ilguvos bažnyčia bei varpinė. Šios kultūros vertybės taikomiesiems tyrimams, tvarkybos (remonto, restauravimo) darbų projekto parengimui 2021 m. skirta 67,92tūkst. eurų iš valstybės biudžeto, 3 tūkst. skiria Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo parapija.