29 kovo, 2017
Aplinkos ministerijos informacija

Bebrų užtvankas ardykime civilizuotai

Atėjus pavasariui ir polydžio vandeniui kylant vis aukščiau, gyventojai dažnai pastebi, kad dėl apsemtų pievų, užliejamų sodybų ir namų kaltas „laukiniu inžinieriumi“ vadinamas bebras.

Žemės, miško, vandens telkinio sklypo savininkams, valdytojams ar naudotojams arba medžioklės plotų naudotojams leidžiama ištisus metus rankinėmis ir mechaninėmis priemonėmis, išskyrus sprogmenis ir sprogstamąsias medžiagas, ardyti bebrų pastatytas užtvankas tose bebravietėse, kur dėl bebrų veiklos daug žalos gali būti padaryta automobilių keliams, geležinkeliams, vandens saugyklų pylimams, pastatams ar melioracijos statiniams, taip pat jeigu dėl pastatytos užtvankos semiami žemės ūkio pasėliai ar kitos naudmenos ar miškas arba užtvanka yra ekologiniu bei kultūriniu požiūriu vertingoje upėje.

Pakėlę vandens lygį ir užtvindę didesnius plotus, mažieji užtvankų statytojai sukelia dirvos pelkėjimą, daug kur nugraužia ar pažeidžia ežerų, upių pakrančių medžius. Neretai pasitaiko ir atvejų, kai žmonės užtvanką išardo, o bebras jau kitą dieną renčiasi naują tame pačiame upės ruože, todėl norėdami, kad bebras „išsikraustytų“ gyventi kitur, žmonės turi tai daryti itin sumaniai. Vis dėlto aplinkosaugininkai primena, kad ardyti bebrų užtvankas reikia civilizuotai – bebraviečių negalima sprogdinti, o taip pat naudoti priemones, kurios paveiktų ne tik bebravietę, bet ir darytų žalą žuvims, pakrantės augalijai ar kitiems aplinkos elementams.

Nuo 2003 m. šalyje bebrų populiacijos gausa reguliuojama juos medžiojant. Šiuos gyvūnus leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 1-osios iki balandžio 15-osios pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatytą tvarką.

2015 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 43802 bebrai. Per 2015-2016 m. medžioklės sezoną jų sumedžiota 19293, tačiau kadangi bebrų populiacija yra labai gyvybinga ir greit besiveisianti, jau 2016 m. jų Lietuvoje suskaičiuota 40 618.

Nors šiandien bebrai yra įprasti medžiojamieji gyvūnai, tačiau XX a. pirmoje pusėje jie šalies teritorijoje buvo beveik išnykę. Pokario metais bebrai buvo reaklimatizuoti, juos įvežant iš Rusijos Voronežo srities, dalis jų Nemuno baseino upėmis plito iš aborigeninės populiacijos židinių, išlikusių Baltarusijoje. 1950 m. Lietuvoje gyveno 58 bebrai, 1960 m. – 700. 1970 m. suskaičiuota jau 5900 bebrų ir 30 jų leista sumedžioti.


18 gruodžio, 2024

Lenkijos paukščių ūkyje trečiadienį užfiksuotas 24-asis Niukaslio ligos protrūkis. Tuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai ragina Lietuvos […]

18 gruodžio, 2024

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Aplinkos būklės analitikos centro specialistai parengė naują interaktyvią švieslentę, kurioje pateikiami duomenys apie kelių transporto sektoriaus […]

13 gruodžio, 2024

Pernai pavasarį miško paklotę Mažučių kaime sunaikinusiam Klaipėdos rajono gyventojui, teismo sprendimu, teks atlyginti beveik 28 750 eurų siekiančią padarytą […]

9 gruodžio, 2024

Lietuvoje netylant aistroms dėl to, ar naujasis žemės ūkio ministras bus pajėgus skaidriai įgyvendinti taršaus ir į grūdų eksportą orientuoto […]

2 gruodžio, 2024

Nuo gruodžio 2 d. pradedamas vykdyti Vilniaus mažos taršos zonos pilotinis projektas, kuris sieks išbandyti mažos taršos zonos veikimo principus […]

30 lapkričio, 2024

Lietuvos jūrų muziejuje atidaryta Madeleine Grace Popkin – tarpdisciplininės menininkės iš JAV paroda „Apakinti triukšmo: nematoma vandenyno krizė“. Joje pristatoma […]

30 lapkričio, 2024

Plungėje jau antrąkart vyko Plungės rajono savivaldybės ir Lietuvos energetikos instituto organizuota diskusija, kurios tikslas – regiono savivaldybių, verslo ir […]

D. Živelienės nuotr.
29 lapkričio, 2024

Šiandien Lietuvoje įvyko svarbus pokytis – Slow Food organizacija oficialiai patvirtino dvi naujas bendruomenes mūsų šalyje. Tai ženklas, kad visame […]

29 lapkričio, 2024

Per pastaruosius 50 metų laukinių gyvūnų populiacijos pasaulyje sumažėjo stulbinančiai – net 73 proc. Šis nykimo tempas yra kritinis ir […]

„Gero ūkininko“ čempionato apdovanojimų ceremonija / Ugnės Henriko nuotr.
28 lapkričio, 2024

Ūkininkavimo darnoje su gamta idėja kiekvienais metais stiprėja, bendraminčių ratas didėja, bendruomenė auga. Tai patvirtina 2024 m. lapkričio 27 d. […]

Viltės Saulaitytės nuotr.
28 lapkričio, 2024

Baku Klimato viršūnių susitikime pasiektas susitarimas, jog vietoje reikalingo 1,3 trln. JAV dolerių, daugiausiai teršiančios, ekonomiškai išsivysčiusios šalys nuo klimato […]

22 lapkričio, 2024

Zarasų miesto pietryčiuose, Magučių miške, aukščiausioje vietoje, rytiniame Zarasaičio ežero krante yra susiformavęs geologinis gamtos paminklas – griova ir raguva. […]

21 lapkričio, 2024

Kaune, Riešutų gatvėje, į avariją patekus automobiliui, vežusiam maišus su toksiškomis medžiagomis, jos galėjo patekti į aplinką, praneša Nacionalinis visuomenės […]

21 lapkričio, 2024

Ketvirtadienio vakarą šalia Seimo rūmų esančioje Nepriklausomybės aikštėje jau antrą kartą susibūrė keli šimtai protestuotojų, reikalaujantys nutraukti naujos valdančiosios koalicijos […]

20 lapkričio, 2024

Vakar pasaulio lyderiai tarptautinėje klimato kaitos konferencijoje COP29 aptarinėjo su žemės ūkiu, maistu ir vandenimi susijusius klausimus. Šioms temoms skirta […]

15 lapkričio, 2024

Šią savaitę Azerbaidžano sostinėje Baku prasidėjo dvidešimt devintasis Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Paryžiaus klimato susitarimo šalių viršūnių […]

15 lapkričio, 2024

Į ateitį reikia žvelgti ambicingai ir daug dirbti, – tokia sutartinė išvada buvo padaryta Anykščiuose vykusiame forume „Necentriniai miestai 2024: […]

15 lapkričio, 2024

Labanoro regioniniame parke įsikūręs ūkis „Wildfarm Labanoras“ valdo 70 ha žemės. Čia ganosi įvairūs gyvuliai ir paukščiai: mėsiniai galvijai, arklys, […]

Laužėnų ūkis
14 lapkričio, 2024

Švenčionių rajone, Laužėnų kaime įsikūręs nedidelis ūkis gamina išskirtinius, apdovanojimus pelnančius ožkų pieno sūrius. Jų pirkėjams tenka laukti eilėse. Ūkio […]

13 lapkričio, 2024

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) primena, kad „adatinio“ tipo gręžiniams (šnekamojoje kalboje dar vadinamiems adatomis, adatiniais filtrais, Abisinijos šuliniais ir pan.) […]