Belmonto užtvanka: nugriauti negalima atstatyti
Belmonto užtvankos likimo kablelio vieta dar neaiški. Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) labai svarbu, kad būtų saugoma ne tik kultūros vertybe tapęs statinys, bet ir vienintelis migracijos kelias Vilnios upe daugeliui rūšių žuvų ir kitų vandens mikroorganizmų. Vilnia taip pat turi ypatingą statusą – joje aptinkamos į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno) konvenciją ir Gamtinių buveinių ir laukinės gyvūnijos bei augalijos apsaugos direktyvą įtrauktos saugomos gyvūnijos ir augalijos rūšys.
Užtvankos trukdo migruoti žuvims, todėl šalia jų yra statomi žuvitakiai, t. y. laiptuoti įrenginiai, kuriais žuvys įveikia kliūtį migruodamos aukštyn upe. Vilnios upe daugiausiai migruoja lašišos. Šios žuvys instinktyviai siekia sugrįžti į gimtąsias upes – pagal kvapą, magnetinį lauką, kitus duomenis lašišos atpažįsta upes, kuriose praleido pirmuosius savo gyvenimo metus. Atstatant užtvanką, būtina rekonstruoti esamą žuvitakį įrengiant dugnines angas nėgių ir kitų dugnu plaukiančių žuvų migracijai pagerinti.
Žuvininkystės tarnybos tikslas Belmonto užtvankos likimo istorijoje yra vienas – užtikrinti gerą Vilnios upės ichtiologinės būklę sudarant visas būtinas sąlygas žuvų populiacijai išsaugoti. Žuvininkystės tarnyba, vienintelis lašišų veisėjas Lietuvoje, gina gamtos bei savo sunkaus ilgamečio darbo interesą ir pasisako už sklandžią žuvų migraciją.
Komentavimas išjungtas.
Labai vertingas Zuvinkystes tarnybos darbas,atliekant zuvu istekliu atkurimo darbus