Benas Bėrantas ir Vilija Kvieskaitė mokė, kaip atsikratyti baimių
Vasario 12 dieną Lentvario miesto bibliotekoje svečiavosi vaikų rašytojas, vertėjas, knygų leidybos agentas Benas Bėrantas, kuris kartu su dailininke, knygų iliustratore Vilija Kvieskaite pristatė savo knygą „Baubaimė“ ir vedė kūrybines dirbtuves vaikams.
Benas Bėrantas parašė ir išleido tris knygas vaikams: „Riešutortas“, „Baubaimė“ ir „Ponas Kampas“. Vokietijoje įsikūrusi didžiausia Tarptautinė jaunimo biblioteka praėjusiais metais paveikslėlių knygelę „Baubaimė“ įtraukė į vertingiausių vaikų knygų sąrašą. Knygos „Riešutortas“ ir „Baubaimė“ yra išverstos ir išleistos 8-iomis užsienio kalbomis. Trečią knygą – „Ponas Kampas“ rašytojas išleido kartu su iliustratore Tania Rex. Ši knyga irgi jau sulaukė pripažinimo – ji dalyvavo tarptautiniame konkurse „Auksinis vėjo malūnėlis“, kuriame vertinamos knygų iliustracijos. „Pono Kampo“ iliustracijos praėjusį lapkritį buvo eksponuojamos specialioje Šanchajaus tarptautinės vaikų knygų mugės parodoje ir varžėsi dėl pagrindinių apdovanojimų. Nors tai labiau dailininkės įvertinimas, Benas Bėrantas tiki, kad prie jo prisidėjo iliustruoti tinkamas ir įkvepiantis tekstas.
„Vis tik manau, kad knygų sėkmę geriausiai apibūdina ne apdovanojimai, bet žinojimas, kad vaikai prašo paskaityti tą patį pasakojimą kiekvieną vakarą ir kad tai jų mėgstamiausia knyga. Nuoširdūs vaikų atsiliepimai ir apkabinimai susitikimų metu yra svarbiausia, o visa kita – tik suaugusiųjų žaidimai“, – sakė rašytojas.
Jau dveji metai, kaip Benas Bėrantas įgyvendina savo svajonę – dirba nepriklausomu vaikų literatūros agentu ir užsienyje ieško leidėjų lietuviškoms knygoms. Benas dažnai keliauja į Tarptautines knygų muges ir ten stengiasi, kaip įmanoma geriau, pristatyti lietuviškas knygas. Jis kol kas vienintelis nepriklausomas literatūros agentas Lietuvoje, dirbantis su vaikų knygomis. Knygų atrankos kriterijus paprastas – knyga pirmiausia turi patikti jam pačiam. „Juk jei ji nepalietė širdies, nepaliko pėdsako smegenų vingiuose ar neprivertė juoktis balsu, kaip galiu ją rekomenduoti kitiems?“ – sako rašytojas.
Pristatydamas savo knygas, autorius dažniausiai siūlo edukacinius užsiėmimus. Ir šį kartą vaikai iškart buvo įtraukti į veiksmą – jie paeiliui skaitė ištraukas iš knygos, aptarinėjo tokius svarbius gyvenimo momentus, kaip ėjimas miegoti laiku, įvairios baimės, besislepiančios vaiko kambaryje bei sutinkamos gyvenime. Dalyviai suprato, kad nereikia gėdytis savo jausmų, o baimė yra vienas iš jų. Jie pasakojo bijantys krokodilų, piranijų, tamsos, o tuo tarpu pats rašytojas prisipažino, kad vaikystėje labiausiai bijojo aukštos žolės ir aukščio. Dailininkė sakė, kad maža būdama bijojo didelių vaikų ir vorų. Pradinukų mokytoja pasiguodė bijanti blogų vaikų. Perskaičius knygelę, svečiai pasiūlė pasigaminti žibintus nuvyti tamsos baimėms. Tai iš popieriaus padaryti spalvingi apuokai su viduje šviečiančiais žiburėliais. Vaikai labai susikaupę piešė, klijavo, margino, įtaisė rankenėles ir galiausiai „įpūtė gyvybės“ – uždegė viduje žiburėlį.
Su šviečiančiais žibintais vaikai susėdę klausėsi svečių muzikinio pasirodymo – grojimo mini gitaromis ir dainelių apie baimių išvarymą. Atsisveikindamas rašytojas linkėjo įveikti visas baimes, eiti į priekį, o jei prireiks – pasišviesti žibintais ir išvaikyti visas savo baubaimes.
