Bendras tėvų ir institucijų siekis – vaiko saugumo bei gerovės užtikrinimas

Gegužės viduryje Klaipėdoje vykusiame tarptautiniame forume „Teisė būti sveikam ir laimingam“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) vedėja Rasa Bekėžienė pristatė temą „Vaiko teisė – gyventi ir sveikai vystytis“ ir akcentavo bendrą tikslą užtikrinti vaikų gerovę ir saugumą.

„Visų mūsų bendras siekis, kad, kiek įmanoma daugiau, vaikų augtų saugūs ir laimingi artimiausioje savo aplinkoje, pirmiausia – šeimoje. Kai šeima nebepajėgi užtikrinti vaiko saugumo, pareiga ginti ir apsaugoti vaikus atsiranda Valstybei. Vaiko teisės – tai tam tikros sąlygos ir priemonės, kurias turi užtikrinti kiekviena valstybė, kad vaikai augtų laimingi ir sveiki“, – forumo pradžioje sakė R. Bekėžienė.

Teisė gyventi ir sveikai augti

Viena iš svarbiausių tėvų pareigų turi būti vaiko teisės sveikai augti užtikrinimas. „Geriausia vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo prielaida yra gera vaiko sveikata ir geri jo santykiai su tėvais. Pastebima, kad vaikai, kaip geriausių jų interesų įgyvendinimo prielaidą, įvardija pilną šeimą. Taigi jie labai kenčia ir išgyvena tėvų skyrybų metu. Vaikams labai svarbu pilna šeima, kad turėtų tėtį ir mamą, nesvarbu, kad jie kartu negyvena. Reikėtų neskaudinti vaikų, nemenkinti vieno ar kito tėvo jų akivaizdoje“, – tęsė R. Bekėžienė.

Anot vedėjos, stebima, jog vaiko teisės gyventi ir sveikai vystytis įgyvendinimas ribojamas vis dar pasitaikančiomis bausmėmis: barimu, fizinėmis bausmėmis, vaiko ignoravimu. Šeimoje vaikams svarbu yra emocinis komfortas. Vaikus reikia paguosti, įžeidus vaiką atsiprašyti, netoleruoti melo.

Sisteminiai vaiko teisių apsaugos pokyčiai

Forumo metu R. Bekėžienė pristatė sisteminius vaiko teisių apsaugos pokyčius. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba iš viso turi 12 teritorinių padalinių, kurių pagrindinis tikslas – ginti ir užtikrinti vaiko teises, ir atstovauti vaiko teisėms bei teisėtiems interesams savivaldybėse visą parą.

„Siekiant užtikrinti vaiko teises, teisėtus interesus bei vaiko saugumą, gavę pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, reaguojama dviem būdais: greituoju, kai yra pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ir saugumui, t. y. tą pačią dieną, tačiau ne vėliau kaip per 6 valandas (į policijos pranešimus – per vieną valandą), kai pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei pranešime neužfiksuota, nagrinėjimas pradedamas kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 dienas“, – informaciją pateikė R. Bekėžienė.

Visais atvejais nagrinėjant pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Tarnybos specialistai turi teisę su vaiku bendrauti be apribojimų, nedalyvaujant jo įstatyminiams atstovams. Specialistai išklauso jo nuomonę, kad atlieptų geriausius vaiko interesus. Jeigu specialistui nepavyksta prakalbinti vaiko, su juo gali pakalbėti psichologas ir pateikti savo išvadas. Taip pat vaikas turi būti išklausytas psichologo tais atvejais, kai yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą.

Prireikus paimti vaiką iš nesaugios aplinkos, visų pirma, yra ieškoma vaiko artimųjų. R. Bekėžienės žodžiais tariant, vaiko paėmimas iš nesaugios aplinkos – tai nėra vaiko paėmimas teismo leidimu, specialistai tik perduoda vaiką giminaičiams, su vaiku emociniais ryšiais susijusiems asmenims iki to momento, kada išnyks nesaugumo faktorius jam artimoje aplinkoje.

Bendradarbiavimo svarba

Siekiant anksčiau minėto tikslo, labai svarbus yra bendradarbiavimas tarp skirtingų institucijų. „Teisės aktai numato, ką mes, kaip specialistai, turime daryti, bet reikalingas itin glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Svarbu susitikus kalbėtis ir bendrai spręsti problemas. Taip pat labai svarbu ir pozityvaus visuomenės požiūrio į vaiko teises formavimas“, – sakė Klaipėdos VTAS vedėja.

Paminėtina tai, kad vaiko teisių apsaugos skyrius neteikia paslaugų, išskyrus tai, ką daro mobilioji komanda. Visų kitų paslaugų teikimo užtikrinimas yra patikėtas savivaldybei. Todėl vykdant prevencinę ir intervencinę veiklą, postvenciją, ieškant ir rengiant globėjus, paskiriant laikinus globėjus ar globos priežiūrą, būtina bendradarbiauti su savivaldybėmis ir jų struktūriniais padaliniais, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore, savivaldybės įstaigomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis.

Paslaugos vaikams ir tėvams uostamiestyje

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Edita Kučinskienė temoje „Kas margesnis: genys ar pasaulis?“ išsamiai pristatė teikiamas paslaugas vaikams ir tėvams Klaipėdos mieste.

„Mieste veikia 6 dienos centrai ir 6 vaikų atviros erdvės. Klaipėdos Karalienės Luizės jaunimo centre yra įkurtos atviros erdvės, dirba gatvės jaunimo darbuotojai. Yra teikiama atokvėpio paslauga. Vaikų globos namų vaikams teikiama palydimoji globa. Įsteigti mokytojų padėjėjų etatai – didelė pagalba mokytojams. Klaipėdoje jų yra daugiausiai iš visos Lietuvos. Klaipėdos Litorinos mokykloje įsteigtos klasės vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų. Mokyklų švietimo pagalbos specialistai organizuoja mokymus tėvams, pedagoginė-psichologinė tarnyba taip pat rengia kursus“, – pagalbos priemones aptarė E. Kučinskienė.

Kaip pasakojo koordinatorė, nuolat yra vykdomi susitikimai su įvairiomis institucijomis – vaikų globos namų darbuotojomis, socialiniais pedagogais, bendrojo ugdymo mokyklų vadovais, sveikatos įstaigų vadovais, kuriuose svarstomos pagalbos galimybės vaikams, gyvenantiems globos namuose, jų darbuotojams, ankstukams bei vaikams su negalia. Susitikimuose aptariama vaikų dienos centrų plėtra, galimybės šeimas įtraukti į bendras veiklas.

„Dvasinės pagalbos jaunimui centre yra veikianti programa „Vyresnysis draugas“, kuri skirta paaugliams, bandžiusiems žudytis, neturintiems draugų, paliktiems tėvų ir pan. Jei pagalbos reikia berniukui – tai vadinamasis draugas turi būti vaikinas, jei mergaitei – tai mergina. Vaikui tokia programa skiriama metams, o jei neužtenka, gali būti pratęsiama. Šiai programai yra gautas finansavimas dar trims metams“, – pridūrė E. Kučinskienė.

Daugiau nusižengimų daro vaikai, augantys „gerose šeimose“

Visuomenėje įprasta manyti, kad daugiausia nusižengimų daro vaikai, gyvenantys globos namuose. Tačiau statistika rodo, kad daugumą pažeidimų atlieka vaikai, kurie gyvena šeimose, ne globos namuose ar socialinės rizikos šeimose. Pasak E. Kučinskienės, taip yra todėl, kad tokiems vaikams trūksta tėvų dėmesio, jie jiems neturi laiko, skiria tik pinigų, o ne savo laiką ir kokybišką bendravimą.

Turintys daugiau laisvo laiko ir nusižengimus darantys vaikai, dažniau yra linkę vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. „Vaikų, vartojančių psichoaktyviąsias medžiagas, amžius jaunėja. Jau pasitaiko atvejų net nuo 11 metų. Yra atsiradę priklausomybių ligų konsultantai, tačiau programos nėra pritaikytos tokiam jaunam amžiui. Iš esmės sunkiai sekasi dirbti su paaugliais ir rasti bendrą kalbą“, – su nusivylimu sakė koordinatorė.

Toliau forume kalbėjo Eglė Aronen (Suomija), Rūta Bosienė, Gintarė Tamošiūnienė (Jungtinė Karalystė), Neringa Strazdienė (KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Pedagogikos katedros dr., profesorė), Birutė Strukčinskienė (KU Sveikatos mokslų fakulteto Visuomenės sveikatos katedros dr., profesorė), Ingrida Nausėdienė (Norvegija), Jurgita Buivydienė (Belgija).

Susitikimo pabaigoje buvo paskelbti vaikų piešinių konkurso „Teisė būti sveikam ir laimingam“ nugalėtojai.