Bendruomenėms – dar didesnis dėmesys ir bendrystės siekis
Klaipėdos rajono mero pavaduotoja Violeta Riaukienė džiaugiasi, kad artėjančius 2016 metus Seimas paskelbė Vietos bendruomenių metais. Vicemerė įsitikinusi, kad bendruomenės bei jų darbai ir veikla yra labai reikalingi ir reikšmingi ne tik Klaipėdos rajono, bet ir šalies ekonominei, socialinei ir kultūrinei plėtrai.
Bendruomenių darbai Klaipėdos rajone matomi ir reikalingi. Kokią pagalbą veiklioms bendruomenėms teikia savivalda?
Bendruomenių reikšmė yra didelė, daranti įtaką ne tik tame regione, kuriame jos veikia. Skatinu ir skatinsiu bendruomenių veiklumą, palaikysiu idėjas ir vizijas, nes tik visi kartu, bendromis jėgomis galime daug nuveikti savo rajono bei žmonių labui.
Manau, kad Seimas 2016 metus Vietos bendruomenių metais paskelbė laiku. Taip pabrėžiama vietos bendruomenių reikšmė įgyvendinant Europos Sąjungos ir nacionalinę regioninę politiką. Puiku, kad siekis stiprinti vietos savivaldą kaip pilietinės visuomenės formavimo pamatą, vietos bendruomenių pilietiškumo vertinimas kitąmet bus akcentuojamas šalies mastu.
Klaipėdos rajono savivaldybė kasmet savo palaikymu ir biudžeto lėšomis prisideda prie bendruomenių veiklos ir sumanymų įgyvendinimo. Rajone šiuo metu registruotos 66 bendruomenės.
Bažnyčioms ir religinių bendruomenių reikmėms iš biudžeto per dešimt šių metų mėnesių taip pat skirta 38 tūkst. eurų. Patenkinti prašymai atlikti įvairius nedidelius remonto darbus, sutvarkyti elektros instaliaciją, patenkinti kitus poreikius Klaipėdos rajono bažnyčiose.
Dar beveik 8 tūkstančiai eurų išdalyta bendruomenių veikloms pagal Nevyriausybinių organizacijų (NVO) programą. Į NVO Tarybą projektus teikė ir įvairiems poreikiams finansavimą gavo 19 Klaipėdos rajone veikiančių nevyriausybinių organizacijų. Prisidėjome prie jų vykdomų projektų, renginių, švenčių, dalyvavimo festivaliuose, patalpų išlaikymo.
Džiaugiuosi ir nauja planuojama iniciatyva kitąmet per NVO Tarybą bendruomenėms išdalyti 10 tūkstančių eurų senųjų kapinių tvarkymui. Šiai idėjai įgyvendinti belieka sulaukti politikų pritarimo Taryboje.
Per pastaruosius keletą metų rajono bendruomenės iš tiesų ženkliai prisidėjo prie infrastruktūros gerinimo, vietos aplinkos gražinimo, verslumo ugdymo bei kultūrinio gyvenimo skatinimo. Galima sakyti, kad bendruomenių projektai savaip papildė ir pratęsė Savivaldybės įgyvendintus projektus?
Iš tiesų bendruomenės geriausiai žino, ko būtent jų gyvenamoje aplinkoje labiausiai trūksta, todėl per pastaruosius keletą metų įgyvendino nemažai projektų, kurie gerokai pagerino, pagražino ir paįvairino vietos gyvenimą. Sutvarkyti gyvenviečių sodai ir parkai, kuriuose įrengtos stacionarios ar kilnojamosios priemonės koncertams, prekybai, įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, treniruokliai. Nenusigręžiama ir nuo vietos istorijos. Lankytinose vietose pastatyti stendai su svarbiausių įvykių datomis, medinės skulptūros, menančios to krašto legendas, žmones, amatų raidą. Sudaromos sąlygos tautodailės ir tradicinių amatų plėtrai, atveriant galimybes verslui vystytis: įrengtos gintaro dirbtuvės Drevernoje, veikia amatų centras Veiviržėnuose. Pritaikomos kitų kraštų tradicijos (jurtos Šalpėnuose) arba nenaudojamos patalpos prikeliamos naujai veiklai: Brožių kultūros namų negyvenamosios patalpos − išvežiojamojo maisto virtuvei, Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo salė − atgimusi kaip nauja moderni konferencijų salė, Šiūparių siuvykla ir kirpykla, įsikūrusi buvusiose mokyklos patalpose. Būtų galima vardyti ir daugiau pavyzdžių, kai bendruomenėms suteikiami panaudai gana apleisti pastatai, o jos juos prikelia naujam gyvenimui. Tiesa, bendruomenėms vertėtų nepamiršti, kad patalpos turi būti naudojamos bendriems tikslams, jose turi išsitekti kuo daugiau veiklų, pasitariant su seniūnais, priimant įvairių poreikių turinčius bendruomenių narius.
Vertinant bendruomenių įgyvendintus projektus, svarbu, kas jų sukurta vertė atitiktų investicijų mastą, tenkintų daugumos tos vietos gyventojų, o ne vien siauros grupės interesus.
Kokias Jūs įžvelgiate gyventojų bendruomenių raidos tendencijas? Ar jos tampa vis labiau bendruomeniškos ir ar jų dėka auga bendrystė?
Reikia pasidžiaugti, kad iš tiesų yra gerų pavyzdžių, kai bendruomenių bendruomeniškumas skleidžiasi plačiau, o bendrystė tampa gilesnė ir įtraukia įvairių amžiaus grupių ir interesų žmones.
Kai bendruomenės tik kūrėsi, vyravo pora ryškesnių tendencijų su labai aiškiais tikslais: viena − teikti paraiškas Europos Sąjungos fondams ir gauti paramą projektams, o kita – burtis kovai su vėjo malūnais ar gamtos teršėjais pramonės zonose.
Galima būtų paminėti nemažai bendruomenių, kurios suprato, kad galima užsiimti ir kai kuo daugiau, − tai, pavyzdžiui, Girininkų, Tilvikų, Jakų, Smilgynų ir kaimynų bendruomenės, − kurių veiklų spektras labai platus, − nuo keramikos užsiėmimų organizavimo iki įvairių sportinių užsiėmimų.
Iš kur bendruomenės savo veikloms gauna daugiausia lėšų, neskaitant Europos Sąjungos paramos?
Savivaldybė šiemet vykdė iš viso 18 Savivaldybės ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) programų, priemonių ar konkursų, kurioms gyventojų bendruomenės galėjo teikti įvairiausius savo projektus – nuo sveikatingumo skatinimo iki meninių užsiėmimų. Norisi pagirti aktyvias bendruomenes, kurios atranda ir kitų finansavimo šaltinių, − pavyzdžiui, 2015 metais Jakų bendruomenių centras kaimo bendruomenė „Smilgynai ir kaimynai“ ir bendruomenė „Daukšaičių pušynėlis“ gavo lėšų lauko treniruočių užsiėmimams iš Kūno kultūros ir sporto departamento konkurso „Sportuojanti bendruomenė“.
Ar visgi įžvelgiate kokių nors bendruomenių finansavimo, veiklos, bendradarbiavimo problemų?
Nors, kaip minėta, dauguma bendruomenių plečia savo veiklas ir įtraukia vis daugiau gyventojų, tačiau dar yra dalis, kuri išlaiko poziciją, kad tik jie – draugų grupė – gali spręsti, kas ir kaip geriausia, nepaisydami kitų gyventojų, kurių nuomonė nepageidaujama, interesų arba užmiršdami juos.
Manau, kad kiekvienos bendruomenės didžiausia pareiga yra rūpintis kuo didesnės gyventojų dalies įtraukimu į veiklas, įvairiapusiu interesų derinimu. Pavyzdžiui, jaunimo reikalai ir turi būti derinami su jaunimu, − jie turi pasakyti, ko jiems labiausiai reikia – ar krepšinio salės, ar lauko treniruoklių. Pasitaiko, kad už jaunus žmones sprendžia kiti, į jų tikruosius poreikius neįsiklausoma.
Kita problema – tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumas. Kai kurios bendruomenės puikiai randa ryšį ir organizuoja bendras veiklas su Savivaldybės įstaigomis, kitoms sekasi prasčiau.
Gražus ir geras pavyzdys būtų Jakų jungtinės kaimų bendruomenės ir kultūros centro bendradarbiavimo pavyzdys, kurio rezultatas – kokybiškas ir įdomus renginys „Sueikime į trobą“, Kisinių bendruomenės šiais metais organizuotas „Sveikatos festivalis“ Gargžduose, Minijos slėnyje, bendradarbiaujant su Klaipėdos rajono sveikatos biuru.
Norėtųsi, kad bendruomenių bendruomeniškumo ir bendrystės dvasia skleistųsi visame rajone.
Kokia kryptimi dabar labiausiai turėtų veikti bendruomenės, plėsdamos savo veiklas?
Skandinavijos šalyse, Didžiojoje Britanijoje pagrindinė bendruomenių misija yra socialinė veikla. Manyčiau, kad atjauta, pagalba į bėdą patekusiam, senam, vienišam, paliktam, − savanorystės skatinimas socialinio darbo kryptimi būtų pagrindinė ateities bendruomenių misija. Svarbu, kad ji vystytųsi tikslingumo ir tikros, nesumeluotos bendrystės dvasia. O savivalda visada palaikys veiklias, savo tikslų siekiančias bendruomenes tiek biudžeto lėšomis, tiek bendradarbiavimu.
Šiemet savivaldybė, Jūsų iniciatyva, ėmėsi kurti naują kalėdinę tradiciją, kuri taip pat skirta bendruomenėms. Trumpai pristatykite šį sumanymą.
Siekiant skatinti bendruomeniškumą, Klaipėdos rajono savivaldybė visas bendruomenes kviečia dalyvauti kalėdinių eglučių puošybos konkurse. Raginame bendruomenes, mokyklas, įstaigas, kaimynus, draugus puošti netoliese augančias eglutes savo rankomis sukurtomis puošmenomis. Aktyviausios seniūnijos, gražiausiai papuoštos eglutės bus apdovanotos, tačiau konkurso tikslas – ne tiek prizai, bet labiau galimybė susivienyti bendrai kūrybai, kalėdinei bendrystei, savos aplinkos puošimui ir puoselėjimui. Konkurse bus vertinamos natūraliai, originaliai, puošmenomis iš ekologiškų ir kitų netikėtų medžiagų puoštos eglutės, rankų darbo žaislai. Išpuoštas eglutes kiekviena seniūnija atrinks iki gruodžio 15-osios, tad laiko puošti kalėdinį simbolį ir registruotis konkursui seniūnijose dar yra laiko.
Ko norėtumėte palinkėti visoms rajono bendruomenėms šiuo ramybės ir susikaupimo laikotarpiu prieš didžiąsias metų šventes?
Tikros, nuoširdžios bendrystės, atvirumo, pasitikėjimo ir prasmingų idėjų!
