Bendruomeninė slauga: ar jau esame jai subrendę?
Slaugomų sunkių ligonių slauga ir globa Lietuvoje tampa vienu opiausių socialinių skaudulių. Į viešumą išnyrantys sukrečiantys atvejai rodo, jog slaugos našta sunkiausiai prislegia artimųjų pečius ir kad pagalbos jie toli gražu ne visada sulaukia.
Tačiau oficialių institucijų pateikiami duomenys – įspūdingi: šimtai moderniai apmokytų darbuotojų, naujausia slaugos technika, augantys paslaugos sulaukusių skaičiai – tarsi paralelinėje tikrovėje. Tad kodėl reikiama pagalba ir priežiūra nepasiekia kiekvieno slaugomo ligonio?
„Mes vis dar gyvename posovietinėje „išlikimo visuomenėje“: vienaip kalbama, kitaip daroma, svarbus tik toks žmogus, kuris yra darbingas ir turi galios. Tokioje visuomenėje neįgalūs ir silpni patenka į užribį ir pastebimi tik kai kažkas įvyksta“, – pastebi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros docentė Ramunė Jurkuvienė.
Esame viena sparčiausiai Europoje senstančių valstybių. Prognozuojama, kad 2040 m. vyresnio amžiaus asmenų tarp šalies gyventojų bus daugiau nei trečdalis. Tad visuomenė jau šiandien tikisi esminių sprendimų. Kokias išeitis mato slaugos ir globos srityje dirbantys specialistai?
LSMU slaugos krypties doktorantė, Respublikinės Kauno ligoninės slaugos klinikos vadovė Lina Urbietė mano, kad slaugos ligoninėse galėtų likti tik ypatingai sunkūs ligoniai, kuriems reikia slaugos visą parą. Tuo tarpu dar vaikštantiems, galintiems apsitarnauti asmenims bei jų artimiesiems visavertė pagalba turėtų būti prieinama pirmiausia namuose.
Tokia sistema kuriama. Vienas parengtų ir šalies savivaldybėse jau išbandytų projektų – integruotosios slaugos paslaugos, kurias teikia keletą kartų per dieną į sunkių ligonių namus atvykstanti mobilioji specialistų komanda: slaugytojas ir socialinis darbuotojas su padėjėjais, prireikus – kineziterapeutai, masažo specialistai. Ligonis apruošiamas, maitinamas, masažuojamas, maudomas, jam suteikiama kita reikiama pagalba.
Per artimiausius dvejus metus tokią pagalbą namuose kasdien gaus per 2,2 tūkst. sunkių ligonių. Tai – lašas jūroje: 2017 m. sausio 1 d. duomenimis, specialusis nuolatinės slaugos poreikis iš viso nustatytas beveik 41 tūkst. gyventojų – o juk yra dar daugybė kitų namuose prižiūrimų ligonių, kurie specialiosios slaugos statuso neturi.
Slaugos ir globos paslaugų poreikis Lietuvoje – didžiulis, tad svarstoma plėtoti įvairias paslaugas: ambulatorinės slaugos, dienos globos, neįgaliųjų asistento. Tačiau didžiausias iššūkis Lietuvos socialinės bei sveikatos apsaugos sistemų laukia ateityje, kai pasibaigus europinių fondų finansavimui reikės išsaugoti paslaugų tęstinumą ir kokybę.
