„Beržės“ išvyka po Žemaitiją
2019-ieji paskelbti Žemaitijos metais. Atsiliepdami į šią gražią iniciatyvą, Radviliškio TAU Knygos bičiulių grupės „Beržė” nariai nusprendė pakeliauti po Žemaitiją.
Išvyka surengta kovo 26 dieną. Lydimi mūsų šios kelionės gidės, kolegės Danguolės Dabašinskienės ir jos turiningų, įdomių pasakojimų, pirmiausia aplankėme Bazilionus, Šiaulių rajono miestelį, kuriame gyveno ir mokėsi Romualdas Ozolas, Sąjūdžio „architektas“, Nepriklausomybės Akto signataras, rašytojas, filosofas. 1957 metais R. Ozolas baigė Bazilionų vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus universitetą, bet niekada nenutraukė ryšių su šiuo kraštu. Buvome maloniai nustebinti, išvydę, kaip mokykla saugo ir brangina šio signataro atminimą. Jo didžiulė biblioteka (apie dvidešimt tūkstančių spaudinių) atvežta ir eksponuojama klasėse specialiai įrengtose aukštose, lubas siekiančiose lentynose. Čia yra ir labai retų knygų, užsienio lietuvių kūrinių, taip pat daug vertingų knygų rusų kalba. Mokyklos direktorius R. Gorys papasakojo apie R. Ozolo veiklą, asmenybę, bendradarbiavimą su Šiaulių universitetu. Ne vienas nustebome, kad R. Ozolas ir fotografavo, grojo, rašė eiles. Jo fotografijų paroda nuolat veikia mokyklos salėje. Mums buvo pristatytos išleistos R. Ozolo knygos, matėme kai kuriuos jo asmeninius daiktus, netgi stalą, prie kurio buvo pasirašyti svarbiausi Sąjūdžio dokumentai. Išgirdome apie mokyklos iniciatyva sėkmingai leidžiamą žurnalą „Padubysio kronikos”, kurio sumanymą taip pat yra paskatinęs R. Ozolas. Direktorius patikino, kad mokykloje sukaupta tiek signataro dienoraščių, kitos su juo susijusios įdomios medžiagos, jog neužtektų viso gyvenimo tai sutvarkyti ir išleisti, tad, pasak jo, svarbiausias tikslas – tai išsaugoti.
Buvo gera įsitikinti, kad tokioje plačioje ir reikšmingoje kraštotyros, leidybos veikloje mokytojams gražiai talkina jų auklėtiniai, kad auganti naujoji karta neabejinga savojo krašto praeičiai, jį garsinusiems ir garsinantiems šviesuoliams. Tai paliudijo ir mokinių mums paskaityti glausti pranešimai apie Bazilionų istoriją, bazilijonus vienuolius, mokytoją, vertėją, rašytoją Barborą Mejerytę, kitus kraštiečius ar su Bazilionais susijusius žmones. Jiems paskirtos atskiros klasės, kuriose kaupiama ir ekpsonuojama įvairi medžiaga apie juos.
Nuoširdžiai padėkoję R. Gorio vadovaujamai mokyklos bendruomenei už labai aktyvią ir prasmingą veiklą, už galimybę mums su ja susipažinti, išvykome Kražių link. Kelionės metu grupės narys. R. Jurėnas papasakojo apie XIX amžiaus Kražių įvykius, istorijoje ir literatūroje žinomus kaip Kražių skerdynės, kurias to paties pavadinimo romane yra aprašęs iš Radviliškio kilęs rašytojas Jonas Marcinkevičius. Didinga Kražių bažnyčia mums atsivėrė, pasipuošusi… sniegu (Žemaitijoje tądien mus beveik visur stebino sugrįžusi žiema). Šventoriuje mus pasitiko monsinjoras, tenykštis klebonas, kunigas Gintas Sakavičius. Jis aprodė bažnyčią, papasakojo jos istoriją.1893 metų birželio 22 dieną caras Aleksandras III, nepaisydamas žmonių prašymų, įsakė uždaryti ir nugriauti Kražių benediktinų vienuolyną ir bažnyčią. Nuo rugsėjo13-osios tikintieji saugojo bažnyčią dieną ir naktį. Lapkričio 21-osios naktį, ginant bažnyčią ir joje esantį Švenčiausiąjį sakramentą, įvyko susirėmimas tarp tikinčiųjų ir Kauno gubernatoriaus pasivadintų policininkų bei žandarų.
Tik tuomet, kai gubernatoriui į pagalbą atskubėjo Dono kazokų III pulko trys šimtinės karių, pasipriešinimas buvo palaužtas. Per susirėmimus žuvo 9 žmonės, apie 50 sužeista, 35 nuteisti kalėti. Rusijos veiksmus pasmerkė pasaulio visuomenė, bažnyčia buvo uždaryta, bet nesugriauta ir 1910 metais vėl pradėjo veikti. Dabar bažnyčios šventoriuje įrengta memorialinė lenta Kražių kankiniams atminti.
Vykdant rusifikaciją, vien Žemaičių vyskupijoje buvo uždaryti 46 vienuolynai ir bažnyčios, kai kur tikintieji tam priešinosi.
Sustojome ir Varniuose. Žemaičių vyskupystės muziejus įsikūręs buvusios Varnių kunigų seminarijos pastate. 1864 metais Žemaičių vyskupijos centras, kunigų seminarija ir vyskupas Motiejus Valančius prievarta buvo iškeldinti iš Varnių į Kauną.
Po to aplankėme Žemaitijos centrą – Telšius, džiaugėmės atsinaujinusiu miestu, didinga Katedra, grožėjomės žemaičių kalba.
Dar mūsų laukė Kuršėnai ir nepaprasto talento žmogus – medžio drožėjas R. Baškys. Nesuskaičiuojama gausybė jo iš medžio išdrožtų angelų, velniukų, pranašų, mitinių būtybių, net Seimo narių, kitų politikų sužavėjo visus; negalėjome atsistebėti šio gražiadarbio sugebėjimais, darbštumu.
Grįžome nemažai pamatę, sužinoje, pabendravę, įkvėpti naujų sumanymų ir dėkingi visiems, kurie mums tai dovanojo.
