Biblioteka įsigijo Aleksandro Ostašenkovo fotografijų kolekciją ,,Laiko permainos”
Šiaulių rajono savivaldybės viešoji biblioteka virtualiai pristato Aleksandro Ostašenkovo fotografijų parodą ,,Laiko permainos”, skirtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai. Anksčiau šis pusšimtis kolekcijos fotografijų gulėjo šimtatūkstantiniame autoriaus negatyvų archyve, ir tik bibliotekai pasiūlius, buvo „prikeltos“ ir visuomenės dėmesiui pateikiamos pirmą kartą. Daugumoje jų – politiškai pats neramiausias 1988–1994 m. mūsų krašto laikotarpis, vadintinas išskirtiniu liudijimu apie praėjusius faktus ir žmones, jau tapusiais šalies, Šiaulių miesto ir rajono istorija.
Aleksandras Ostašenkovas – tarptautinės meninės fotografijos federacijos fotografas menininkas (AFIAP), Lietuvos fotomenininkų ir Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, tarptautinės žurnalistų federacijos narys, Lietuvos valstybinės Kultūros ir meno premijos laureatas, Šiaulių miesto Kultūros ir meno, Neringos savivaldybės Mero premijų laureatas.
Ši fotografų gildijos mohikano personalinė kūrybos paroda Kuršėnuose jau 95-oji, grupinių surengė per 180. Sklidinas ir apdovanojimų bagažas, jame per 70 įvairiausių padėkų ir diplomų. Menininkas produktyvus ir kalbant apie filmų kūrimą. Dienos šviesą išvydo 13 juostų. Vienas iš vaidybinių filmų – „Lapams krintant“ buvo įvertintas pagrindiniu prizu respublikiniame festivalyje Vilniuje 1975 metais ir Žiūrovų simpatijų prizu Baltijos šalių kino festivalyje Kaune 1976 m.
Dr. Stasys Tumėnas vienoje iš recenzijų teigia, kad Aleksandras pirmuosius kūrybinius žingsnius pradėjo žengti studijuodamas tuomečiame Šiaulių pedagoginiame institute. Daug laiko jis praleisdavo studentų fotografijos mėgėjų būrelio globėjo Algirdo Musneckio kuruotoje laboratorijoje niūrokame rūsyje. Ir po studijų niekada nebuvo nutolęs nuo šios savo kūrybos mūzos – fotografijos. Žurnalistinis darbas, spaudos fotografija, parodos, vėliau gimę ir fotografijų albumai, turėjo vieną bendrą vardiklį – niekada nepataikavo stebėtojui, vertintojui. Visuomet jis išliko ištikimas savo kūrybiniam kredo – nepagražinti, neretušuoti nei fotografijų, nei personažų biografijų, tarp kurių būta ir daug socialistinio realizmo subjektų.
Didžiulė menininko patirtis, negailestingai bėgantys metai, keitę žmonių laikyseną ir socialinį antspaudą juose, suponavo ne tik fotografijų parodos pavadinimą, bet ir jos briaunų aštrumą. „Laiko permainos“ – graži ir talpi metafora, už kurios likusi istorija ir su ja susiję skaudūs ir puikūs laikmečio įvykiai.
Žvelgdami į gerai žinomo fotografo užfiksuotas akimirkas, galime skaityti, nelygintumei metraštyje, savo šalies, Šiaulių miesto ir rajono istoriją. Kiekviena nuotrauka nebyliai liudija praėjusį laiką ir po užmaršties dulkėmis pasislėpusius svarbius politinius įvykius. Vienose įamžintas daug emocijų pažėręs tuometinės SSRS prezidento, Aukščiausiosios Tarybos (AT) pirmininko Michailo Gorbačiovo vizitas Šiauliuose, kitose – ramybe ir susikaupimu alsuojantis Kryžių kalnas, kuriame savo kryželį 1989 m. paliko ir tautos dainius Bernardas Brazdžionis su šeima, nerimą išduodantys įvairias politines ir socialines negeroves atskleidę 1988 metų Persitvarkymo sąjūdžio mitingai, 1991-04-05 vykęs mokytojų piketas prie savivaldybės, 1990 metų Lietuvos ekonominė blokada (kuomet Lietuvai nutrauktas naftos ir kt. žaliavų tiekimas, 80 proc. sumažintas dujų tiekimas, iki 30 litrų apribotas degalų pardavimas degalinėse). 1989 m. birželio 1-ąją, kaip ir 1991 m. sausio mėn., Šiaulius sudrebino viena galingesnių Sąjūdžio akcijų: nuotraukose matoma, kaip žmonės nešė plakatus, skelbiančius pasipriešinimą sovietų okupantams, ant smeigių kabino savo sovietinius asmens dokumentus, ypač karinius bilietus, protestuodami prieš kruviną sausio 13-osios agresiją.
Gana daug fotografijų skirta 1990 m. sausio 12 d. M. Gorbačiovo vizitui su to meto vadovų, funkcionierių palyda, kurioje Lietuvos Komunistų partijos (LKP) CK pirmasis sekretorius Algirdas Brazauskas, Šiaulių miesto ir rajono LKP komitetų pirmieji sekretoriai Mindaugas Stakvilevičius, Vytautas Skripkauskas ir kiti, kartu su karinės bazės kariškiais jį sutiko Zoknių aerodrome. Po to delegacija lankėsi Šiauliuose ir Briduose, pavyzdiniame Šiaulių rajono kolūkyje „Pirmyn“, kur jį atvykusį kolūkio dirbtuvėse pasitiko ūkio pirmininkas ir SSRS AT deputatas Aloyzas Jocas. Kaip liudija A. Ostašenkovo ir nežinomo fotografo pernai Bridų bibliotekoje eksponuota kita šio vizito temos fotografijų paroda, matyti draugiškas pasivaikščiojimas ūkio gatvėmis, pakelėse – plakatai, vizitas pas tuometį kolūkio traktorininką Joną Klusą, vaikų darželyje, pietūs „veidrodžių salėje“. Kodėl vykta į Bridus? Bridai seniai garsėjo kaip pažangiai besitvarkantis kolūkis, sovietmečio perlas, kurį nuolat rodydavo iš draugiškų socialistinių valstybių atvykstančioms delegacijoms. Vėlgi, naująjį socialistinį rojų Briduose žmonės sukūrė ant išdegintos žemės – beveik visas kaimas po Antrojo pasaulinio karo buvo ištremtas.
Kaip mena tų susitikimų liudininkai, M. Gorbačiovas tiek kaime, tiek Šiauliuose, susitikęs su žmonėmis gatvėse, kalbėjo paprastai, draugiškai, o į klausimus dėl laisvės siekio, galimo atsiskyrimo iš SSRS, perspėdavo, kad pasitraukimo pasekmės būtų skaudžios, geriau siekti visos respublikos ūkiskaitos autonomijos sąlygomis. Jo vizitas pritraukė minias smalsuolių – nuotraukose matyti gausybė žmonių, kiti įlipę į medžius, stulpus, ant stogų… O didžiausias fiksuotas susitikimas su visuomene buvęs Šiaulių televizorių gamykloje – kalbama, žmonės netilpę…
Fotografijos padeda žvilgtelti atgal ir prisiminti svarbius 1990 m. įvykius: pirmuosius laisvus Lietuvos AT rinkimus 1990-02-24 d., tuščias maisto prekių lentynas, pirmosios šalies premjerės Kazimieros Prunskienės reformą, kuomet maisto produktų kainas ir žmonių algas pakėlus maždaug tris kartus, tikėtasi tas lentynas papildyti.
Iškalbinga fotografija, kurioje pilna salė susirinkusių žmonių ir scena, apstatyta plastiko buteliais su vandeniu, laukiant filipiniečio pašventinimo – tai dienos, kai nestabilia žmonių būsena bandė naudotis įvairių šalių šarlatanai, kuomet, pasak autoriaus, „žmonės tikėjo įvairiais pramanais“. Labai šiltos, nors socialiai „pilnos įtampos“ ir minių gausa stebinančios Popiežiaus Jono Pauliaus II pamaldų laukimo fotografijos iš Kryžių kalno 1993 m.
Mūsų kraštui brangūs tautodailininkai ir jų darbai. Ne vienoje A. Ostašenkovo dovanotoje nuotraukoje užfiksuotas darbų kūrimo procesas ir į užmarštį nueinantys kūrėjų veidai, kuriais pagrįstai galime didžiuotis: meškuitiškiu Kostu Gentvilu, savo sodyboje sukūrusiu savitą tautos muziejų, šiauliečiais tautinių juostų pynėjais Birute ir Antanu Dunduliais, minkštų žaislų kūrėja Elvyra Smolenskiene ir kt. Kultūrai ir istorijai taip pat svarbūs Kuršėnų puodžių karaliaus rinkimai, su karūnomis užfiksuoti kuršėniškiai Bronius Radeckas ir Vladas Damkus, žurnalistų Joninės ant Girnikų kalno, kuomet buvo pastatytas paminklas spaudos laisvei ir knygnešiams, ir nepelnytai pamiršto, 1934 m. Aleksandrijoje pastatyto akmens „Labora“ Šiaulių gegužinėms atminti, atgaivinimo sąjūdis 1991 m., organizuotas Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros skyriaus kartu su bendrija „Labora“, sukvietęs labai daug garbių emigrantų, kilusių iš Šiaulių krašto.
Kiekviena Aleksandro Ostašenkovo fotografija turi ne tik meninį svorį, bet ir labai ryškią istorinę vertę, todėl tampa solidžiu Šiaulių regiono istorijos paveldu. Užfiksuotos akimirkos suteikia prasmę ateinančioms kartoms šiam jau primirštam neramiam politinių permainų laikotarpiui suvokti.
Paroda eksponuojama Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos fotomeno erdvėje, bet tebesant karantinui, šiuo metu ji pasiekiama tik bibliotekos interneto svetainėje, virtualių parodų skiltyje, adresu https://youtu.be/hVwtJsxfUC4.
