Bibliotekoje prisimintos iškilios Panevėžio krašto moterys
Panevėžio m. savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko antroji konferencija „Iškilios Panevėžio krašto moterys“.
„Labai prasminga jau antrą kartą rengiamoje konferencijoje prisiminti iškilias savo krašto moteris, kurios ir Panevėžiui, ir visai Lietuvai buvo indėlis į kultūrą bei kitas svarbias veiklos sritis“, – sveikindamas konferencijos dalyvius sakė savivaldybės mero pavaduotojas, laikinai einantis mero pareigas Petras Luomanas. Bibliotekos direktorė Loreta Breskienė tarė keletą žodžių apie bibliotekoje eksponuojamą siuvinėtų vėliavų parodą „Lietuvos didieji“. Parodos autorė – dailininkė, buvusi panevėžietė, dirbusi J. Miltinio dramos teatre scenografe, Sofija Kanaverskytė.
Konferencijoje, kurią Viešoji biblioteka organizavo kartu su Panevėžio švietimo centru, buvo perskaityti devyni pranešimai.
Panevėžio kolegijos bibliotekos vedėja Vilija Raubienė pristatė visuomenės veikėjos Felicijos Bortkevičienės gyvenimo bruožus ir sąsajas su Panevėžio kraštu. F. Bortkevičienė gimusi Panevėžio rajone, netoli Krekenavos esančiame Linkaučių dvare.
Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos bibliotekininkė Albina Saladūnaitė pasakojo amžininkų atsiminimus apie knygos ir labdaros moterį, iškiliąją visuomenės veikėją, draudžiamos lietuviškos spaudos platintoją Elžbietą Jodinskaitę. 1922-aisiais metais ji įkūrė Valstybinio centrinio knygyno Panevėžio skyrių (dab. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka) ir su pertraukomis vadovavo bibliotekai iki 1947 metų.
Garbės kraštotyrininkė iš Šiaulių Irena Dambrauskaitė-Rudzinskienė pristatė pedagogių Sofijos Žemaitienės ir Vandos Žemaitytės-Vabalienės veiklos aspektus ir kai kuriuos jų gyvenimo faktus. Kraštotyrininkė parengė išsamią dokumentų ir kraštotyrinių tyrinėjimo darbų parodą, skirtą šioms moterims. Apie šias dvi pedagoges, dirbusias Panevėžio mokyklose, galima paskaityti biografinių prisiminimų knygoje „Karta, iš kurios mokėmės“ (2018).
Šioje knygoje taip pat rašoma ir apie Mariją Geigaitę-Putramentienę-Giedraitienę, pirmosios Lietuvoje lietuviškos gimnazijos Panevėžyje direktorę. Pedagogas, istorikas, knygų autorius Juozas Brazauskas, kalbėdamas apie šią mokytoją savo pranešime, citavo jos buvusių mokinių prisiminimus, akcentavo jos atsidavimą mokytojos profesijai.
Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė apžvelgė rašytinį mokytojos Elenos Gabulaitės palikimą. Prieškariu E. Gabulaitė spausdino savo kūrybą įvairiuose periodiniuose leidiniuose. Nuo 1971 m., kai nebedirbo pedagoginio darbo, aktyviai rašė straipsnius. Jos rankraščiuose liko prisiminimai, publicistiniai apmąstymai apie mūsų tautos istoriją, kultūros įvykius, asmenybes, savo kartos amžininkus, surinkta tautosaka: vietovardžiai, anekdotai.
Muziejininkas Donatas Juzėnas pasakojo apie pokario partizanę Zofiją Striogaitę-Žilienę Klajūnę. Nuo 1945 m. ji priklausė Vyčio apygardos Žaibo būriui, buvo partizanų vado Antano Žilio Žaibo žmona, patyrė suėmimus ir kvotas, pokario metais buvo ištremta į Sibirą. Muziejininkas dalijosi dramatiškomis pokario įvykių detalėmis, bendravimo su partizanės sūnumi Algimantu akimirkomis, archyvinėmis partizanės nuotraukomis.
Panevėžio žydų bendruomenės pirmininkas Genadij Kofman apžvelgė Panevėžio žymių žydų moterų veiklą iki 1940 m. Mažai žinoma apie žydes moteris, o jų tarpe būta ir verslininkių, kepėjų, siuvėjų, dantisčių, ligoninės darbuotojų. Kiek plačiau buvo paminėtas moterų žydžių esperantininkių būrelis Panevėžio mieste, kuriam priklausė ir rabino Abraomo Grinbergo duktė Ana.
Kraštotyrininkė, paįstrietė Stasė Mikeliūnienė pristatė net keturias garsias savo kraštietes. Pasirodo Paįstrio apylinkėse kelerius savo vaikystės metus praleido žinoma dainininkė Beatričė Grincevičiūtė. Iš čia taip pat yra kilusi poetė, dainų autorė Regina Algė Gudavičiūtė, pagal jos eiles sukurtas dainas dainuoja žinomas dainininkas Vytautas Šiškauskas. Iš Paįstrio krašto yra kilusios ir dvi žinomos dailininkės: grafikė, ekslibrisų autorė ir alpinistė Ona Šimaitytė-Račkauskienė ir šiuo metu Vilniuje gyvenanti tapytoja Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė.
Lėlininkas Antanas Markuckis dalijosi nuoširdžiais prisiminimais apie panevėžietę poetę Eleną Mezginaitę. Juos siejo ne tik bendras darbas, bet ir draugystė. Pagal E. Mezginaitės parašytas pjeses Panevėžio lėlių vežimo teatre buvo pastatyta 10 spektaklių. Iki šiol prieš kiekvieną spektaklį skamba pagal poetės žodžius sukurtas teatro himnas. Paskutinį pranešimą ir visą konferenciją baigėme klausydami himno įrašą.
