Bibliotekoje svečiavosi poetas Jonas Endrijaitis

Birželio 10 dieną Ignalinos viešojoje bibliotekoje surengtas poeto, literatūrinės Jono Aisčio premijos laureato Jono Endrijaičio kūrybos vakaras. Buvo pristatyta aštuntojoji ir devintojoje eilėraščių knygos „Vėpūtinis prie obels ir „Vėpūtinukai“ (dvi knygos – vienoje), kuriose – nauji eilėraščiai, įprasminantys menininko gyvenimo ir kūrybos brandą.

Knygoje „Vepūtinis prie obels“ vyrauja meilės lyrika, kalbėjimas apie šiuolaikinio žmogaus vertybes, genties šaknis, santykį su praeitimi ir dabartimi, jaučiama nuolatinė jausmų įtampa. Pats autorius iš šio rinkinio skaitė eiles, skirtas jo antrąjai gyvenimo puselei, taip pat tėvui, motinai, seneliui ir kitus. „Vėpūtinukuose“ eilėraščiai labai skambūs, puikiai surimuoti, sklidini skaidraus vaikystės džiaugsmo. Knygelėje atskleidžiamas glaudus vaiko ryšys su gamta, paukščiais, gyvūnais. Autorius, kalbėdamas apie šiuos naujausius savo kūrinius, net pašmaikštavo, kad idėja sujungti vaikams ir suaugusiems skirtas knygas į vieną gimė pagalvojus, jog tėvams ar seneliams užmigdžius mažuosius su iš knygelės „Vėpūtinukai“ „prabylančiais“ eilėraštukais, būtų labai patogu tiesiog atsiversti kitą knygos pusę ir pasimėgauti suaugusiems skirtais lyriniais posmais.

Jonas Endrijaitis kilęs iš Smalininkų, dabar gyvena Vilniuje, dirba neformaliojo ugdymo srityje. Anksčiau mokytojavo, teko dirbti ir Visagine, ir Kaišiadoryse, Vilniuje prisidėjo kuriant Lietuvos rašytojų memorialinį muziejų. Dabar save pristato poetu ir dainų atlikėju. Dainas kuria pagal savo tekstus. Kaip pats sako, taip įdomiau žmonėms pristatyti kūrybą. J. Endrijaitis labai mėgsta bendrauti, iš jo tiesiog trykšta optimizmas ir gyvenimo džiaugsmas. Menininkas dalijosi savo prisiminimais, pasakojo apie sutiktus ir pažįstamus žinomus žmones, savo mokytojus ir įkvėpėjus. Gražios sąsajos su Ignalina – būdamas vaikas čia dažnai vasarodavo pas dėdę, gaudydavo ir rūkydavo ungurius, plaukiodavo valtimi.