Bibliotekos skaitytojams – intriguojanti kelionė romano „Silva Rerum“ takais

Panevėžio miesto savivaldybės Viešosios bibliotekos vykdomo projekto „Skaitantis miestas“, kurio vienas tikslų yra skatinti domėtis Lietuvos kultūriniu ir literatūriniu paveldu, pusšimtis aktyviausių dalyvių praleido keliaudami. Paskutinį rugsėjo penktadienį jų laukė teminė ekskursija didžiulio populiarumo sulaukusio, skaitytojų širdis pavergusio, istorinio Kristinos Sabaliauskaitės romano „Silva Rerum” takais.

Ištroškę legendų, kelionės dalyviai leidosi į literatūrinę kelionę pėsčiomis pagal pačios knygos autorės parengtą maršrutą.

Pažintis su tuometiniu Vilniumi prasidėjo prie Katedros varpinės. Mus pasitiko profesionali gidė Danutė, kurios lūpose atgijo romano pasakojimai. „Vilnius prieš keturis šimtmečius buvo visai kitoks nei dabar: daug kartų sugriautas ir vėl atstatytas“. Gidė papokštavo, kad šis tas iš anų laikų liko ir tai apžiūrėsime tarsi laiko mašina nusikeldami atgal – į 17 a. vidurį. Viso laukė devyni sustojimai. Vienas pirmųjų – Katedros Šv. Kazimiero koplyčioje, kur vyko pagrindinių romano herojų Jono Kirdėjaus Bironto ir Uršulės Norvaišaitės vestuvės. Stabtelėjome prie Dievo Motinos paveikslo – stebuklingosios Sapiegų Madonos. Gidė pasakojo apie sudėtingą ir ilgą jo istoriją.

Vėliau aplankėme Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčią ir klarisių vienuolyną, kur vyksta nemažai romano veiksmo. Už šios bažnyčios stovėjo vadinamieji Bernardinų vartai, esą už 300 žingsnių nuo jų stovėjęs mūrinis Jono Delamarso namas. Pasak gidės, J. Delamarsas – tikras istorinis asmuo, Vilniuje liejęs varpus. Pakeliui apsilankėme ir Vilniaus universiteto bibliotekoje, kurios senosios knygos vaizdžiai aprašomos romane. Skaičiuodami žingsnius, atsidūrėme Pilies gatvėje, kur galėjo būti jo namas. Visai šalia – Ambraziejaus bursa, kur buvo tuomečiai studentų bendrabučiai. Čia buvo apstojęs Uršulės brolis Kazimieras Norvaiša.

Ekskursiją baigėme prie Vilniaus bastėjos, kurios rūsiuose anais laikais tūnojęs Vilniaus pabaisa baziliskas, žudęs žmones savo žvilgsniu. Tačiau, kaip sakė gidė, nereikia jo bijoti, nuo bazilisko žvilgsnio galima apsiginti: tereikia su savimi nešiotis veidrodėlį ir lemiamu momentu pabaisai jį atkišti.

Dvi valandos po Vilniaus senamiestį, susipažįstant su autentiška miesto istorija, atsiskleidžiančia per literatūros kūrinį ir jo herojus, visiškai neprailgo. Po pasivaikščiojimo, sužinoję, kaip gyveno miestas 17 šimtmečio pabaigoje, ir daugybę kitų dalykų, stebėjomės, koks senas ir įdomus miestas yra Vilnius.

Tą dieną bibliotekos bendruomenė dar spėjo pasivaikščioti po Vilniaus Pilies ir Literatų gatves ir Bernardinų sodą, nulipti naujai įrengtais Vilniuje gyvenusio poeto, Nobelio premijos laureato Č. Milošo laiptais, su iškaltomis jo kūrybos citatomis, apžiūrėti nuostabias Aleksandro Vasiljevo kolekcijos (Paryžius) sukneles, sudalyvauti Lietuvos banko Pinigų muziejaus edukacijoje. Joje dalyviai susipažino su pasaulio ir Lietuvos pinigų bei bankininkystės istorija, raida nuo seniausių jų formų iki šiuolaikinių įvairiose valstybėse naudojamų banknotų ir monetų, elektroninių pinigų, sprendė interaktyvius testus. Keletas net sudalyvavo interaktyviose ekspozicijose: savarankiškai nusikalė suvenyrinę plokštelę su savo atvaizdu, pasisvėrė ant specialių svarstyklių ir sužinojo, kiek jis kainuotų, jei parodytas svoris būtų paverstas auksiniu, platininiu ar sidabriniu.

Ši literatūrinė pažintinė išvyka – bibliotekos vykdomo skaitymo skatinimo projekto „Skaitantis miestas“, dalinai finansuojamo Lietuvos kultūros tarybos lėšomis, vienas renginių.

Nuotraukos Ž. Snicorytės ir S. Pranio