Bibliotekos skaitytojams – išvyka į Rumšiškes
2015-ieji – Etnografinių regionų metai. Šiais metais Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos vaikų literatūros skyriuje „Žalioji pelėda“ ypatingas dėmesys skiriamas lietuvių etnokultūrinio ir tautinio paveldo sklaidai. Siekiama žadinti vaikų norą pažinti savo „šaknis”, stiprinti tautinį tapatumą, vertybines nuostatas. Šiuo tikslu biblioteka vykdo projektą „Etno ir aš“. Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros rėmimo fondas. Viena projekto veiklų – bibliotekos skaitytojams organizuota išvyka į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse.
Tai vienas didžiausių ir daugiausiai eksponatų turintis etnografijos muziejus Europoje po atviru dangumi. Jis užima net 195 hektarų plotą, kuriame stovi 149 pastatai su dešimtimis tūkstančių kilnojamų eksponatų, atspindinčių XVIII a. pabaigos – XX a. pirmos pusės visų Lietuvos regionų: Dzūkijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos valstiečių bei miestelėnų buitį, darbus, tradicijas.
Muziejus įkurtas 1966 metais vaizdingoje Kauno marių pakrantėje. Prie kelio, vingiuojančio tarp miškų, pievų, kalnelių – kaimų fragmentai, jaukios sodybos, šimtamečiai pastatai su gėlių darželiais, sodais ir daržais, su koplytėlėmis ir kryžiais, technikos objektai – malūnai, milo vėlykla, kalvė, aliejinė. Muziejaus centre – miestelis su jam būdingais pastatais, kuriuose žiedžiami puodai, gaminami gintaro, medžio dirbiniai.
Vaikų bibliotekos „Žalioji pelėda“ skaitytojai ne tik gyvai pamatė ir susipažino su visu šiuo unikaliu mūsų tautos palikimu, bet ir dalyvavo edukacinėje programoje „Bulvinės bandos ant kopūstlapio kepimas”.
Edukacijos metu vaikai, pamokyti užsiėmimo vedėjos, žarsteklio bei semtuvėlio pagalba iš pakūrentos krosnies išėmė žarijas ir „pušine“ ją iššlavė. Kiekvienas užsiėmimo dalyvis ant kopūsto lapo formavo bulvines bandas. Su liže bandas pašovė į krosnį.
Kol bulvinės bandos iškepė, edukacijos vedėja pasakojo apie lietuviškus tradicinius valgius, kurie gaminami duonkepėje krosnyje, parodė, kokie buvo naudojami virtuvės rakandai. Papasakojo apie lietuviškas krosnis, kaip jas iškūrenti, kokie buvo lietuvių papročiai, susiję su valgymu ir maisto gamyba. Kad neprailgtų laukti, kol bandos iškeps – vaikai žaidė žaidimus „Puodas dega”, „Akla višta“. Vadovė, skambant kanklėms, kvietė visus dainuoti liaudies dainas.
Kai bandos baigė kepti, traukėme jas iš krosnies, nuėmėme kopūsto lapus, pjaustėme ir valgėme paskanindami „daryciniu” – molinėje grūstuvėje sugrūstu česnaku, sumaišytu su varške, pienu ir druska.
Taigi į namus jaunieji bibliotekos keliautojai grįžo ne tik kupini turiningų įspūdžių, teigiamų emocijų, bet ir pasistiprinę populiariu senovės lietuvių patiekalu.
