„Bildučiai“ Ignalinoje bildėjo jau 22-ąjį kartą
Lapkričio 12 dieną „Bildučius“ Ignalina pasitiko kalėdiškai snieginga. Ir tikrai – jau trečią dešimtmetį skaičiuojantis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis Ignalinos teatrui „IKI“ ir visiems jį mylintiems ignaliniečiams yra tarsi teatrinės kalėdos, kai suvažiuoja daug svečių, teikiamos dovanos, sakomi nuoširdžiausi linkėjimai, dalijamasi gerumu, džiaugiamasi draugyste ir kūryba. Tas dvi festivalio dienas miestas prisipildo stebuklingos nuotaikos, o linksmai pašėlę, ryškiaspalviai ir geraširdžiai „Bildučiai“ vėl užtraukia savo seną gerą bildutišką dainelę. Šiais metais Ignaliną aplankė 11 teatrų iš Klaipėdos, Plungės, Kauno, Jurbarko, Ukmergės Alytaus, Anykščių, Molėtų ir Pasvalio. Festivalio dovaną vaikams pristatė profesionalaus „Labai teatro“ iš Vilniaus koncertinis žaidimas. Per dvi dienas parodyta 12 spektaklių. Kaip jau įprasta, spektaklio premjerą pristatė Ignalinos teatras „IKI“. Dešimtys dainuojančių ir šokančių vaikų, grupių ir kolektyvų festivalio dalyvius linksmino pertraukų metu. Puikia dovana visiems tapo grupės „Coffee Out“ ir bardo Kristijono Ribaičio koncertai.
Festivalio atidaryme, kuris pradėtas Ignalinos 150-ajam jubiliejui skirta teatro „IKI“ narių daina apie Ignaliną, buvo pristatyti jau spėję atvykti teatrai, į sceną pakviesti jų režisieriai. „Dėkojame organizatoriams už tokią gražią šventę. Džiaugiamės, kad Ignaliną aplanko kaimynai ir puikūs teatrai iš visos Lietuvos. Ignaliniečiai turi galimybę pamatyti tiek daug gerų spektaklių…“, – sveikindamas šventės dalyvius ir svečius sakė rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis. Teatrų režisieriams jis dovanojo specialiai šiai progai iškeptus bildutiškus tortus. Na o režisieriai dar panoro ir nusifotografuoti kartu su meru. Buvo pasveikinta ir festivalio įkvėpėja, pagrindinė jo organizatorė ir siela režisierė Jolanta Narbutaitienė. Tai jos energija bei pastangomis Ignaliną džiugina ši puiki šventė, kuriamos teatro kultūros tradicijos.
Abiejų festivalio dienų programas pradėjo vaikų teatrai. Galima tik pasidžiaugti, kad mažiesiems žiūrovams dovanoti tikrai puikūs, spalvingi ir labai talentingai režisuoti spektakliai. Pirmieji vaidino geri ignaliniečių bičiuliai ir kasmetiniai festivalio dalyviai – Alytaus „Drevinuko“ mokyklos- darželio teatro studija „Drevinukas“. Suvaidinta pasaka „Daktaras ai skauda“ (režisieriai Ieva Ivanauskienė, Jonas Gaižauskas) buvo nuoširdi, linksma ir muzikali. Plungės kultūros centro teatras „Saula“ parodė spektaklį pagal brolių grimų pasaką „Snieguolė ir nykštukai“ (rež. Sigita ir Romas Matuliai). Spalvingas ir ryškus spektaklis mažiesiems dovanojo daug džiugių akimirkų.
Jaunimo teatrams ir jauniems jų žiūrovams visada aktualios mokyklinio gyvenimo, bręstančios asmenybės, savojo „aš“ paieškos, pirmų jausmų ir nusivylimų, jaunatviško blaškymosi ir pasaulio netobulumo interpretacijos. Pirmą kartą festivalyje dalyvavęs Pasvalio kultūros centro jaunimo teatras parodė dramą „Baidyklė“, atskleidusią sudėtingus mokinių santykius, asmenybės formavimosi sunkumus ir skausmingą kelią, kai turi savo nuomonę ir išsiskiri iš minios. Veiklos trisdešimtmetį atšventęs Jurbarko kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Vaivorykštė“ šįkart parodė J.Strong komediją „Kai 14“. Paprastas siužetas, dinamiškas veiksmas, mielas pagrindinis veikėjas, vis dar neatsisakantis seno, juokelius vis laidančio žaisliuko draugijos – tai ko ir reikia paauglių spektakliui. Juk dažniausiai žiūrovų simpatijas laimi teatrai, pasirinkę nesudėtingą tematiką, parodantys aktualią, jiems suprantamą problemą.
Klaipėdos Karalienės Luizės jaunimo centro teatro studija „Aušra“ gvildeno socialines problemas. Socialinėje dramoje „Dėmesioišpirmokėlioišvykstapaskutinistraukinys“ pagal J. Ivanauskaitės pjesę „Gyvenam sau“ parodytos traukinių stotyje vykstančios jaunų žmonių skaudžios gyvenimo situacijos ir jų išgyvenimai, atskleidžiami bendravimo sunkumai, susidūrimai su neteisybe, prievarta, smurtu.
Režisūriniais sprendimais išsiskyrė režisieriaus Tomo Erbrėderio vadovaujami teatrai. Tai Kauno Šv. Mato gimnazijos teatro studija „Kubas“ su etiudų spektakliu „A up“ ir Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų teatro grupė „2gnas“, parodžiusi pasaką suaugusiems „Ma žąsis“. Pirmajame spektaklyje perteikti kai kurie V.V. Landsbergio „Angelų pasakų“ motyvai, kviečiantys susimąstyti apie tikrąsias vertybes mūsų gyvenime, kokias savybes turime išsiugdyti, ko savyje atsikratyti ir kaip sužinoti pagrindinius sielos uždavinius. Antrajame spektaklyje atpažįstamos A.de Sent-Egziuperi „Mažojo princo“ mintys apie bendrystę ir draugystę, vienas kito prisijaukinimą. Visa spektaklių jėga ir mintys buvo perteiktos stipria vaidyba, nenaudojant jokių dekoracijų, tik kūno kalbą.
Kaip visada, daugiausia žiūrovų ir didžiausio jų palaikymo susilaukė Ignalinos gimnazijos teatras „IKI“, pristatęs premjerinį spektaklį pagal Rebekos Unos distopiją „Atjunk“. Spektaklyje vaizduojamas ateities pasaulis, bejausmis ir šaltas, kurio visi gyventojai sujungti į vieną sistemą „Translaifą“. Jie neturi jausti, kentėti ir net negali patirti, kas tai yra „skanu“, „šlapia“, „šalta“. Visos spalvos, kvapai ir skoniai persikėlė į virtualią erdvę, kur ir vyksta bendravimas, susitikimai, apsikeitimas informacija. Tačiau pagrindinė herojė Gryta ne tokia kaip visi, gal todėl, kad ji buvo pradėta ne mėgintuvėlyje, o „senuoju“ būdu. Užuot tobulėjusi sistemoje ji nuolat užduoda klausimus, nuolat ieško tikrų susitikimų ir pokalbių, domisi tikrų knygų skaitymu, bėgiojimu, nori kuo daugiau sužinoti apie praeitį, žmonių jausmus ir bučinius. Galiausiai sutinka sistemai taip pat besipriešinantį bendraamžį Mantą ir su juo pabėga. Jie kartu pasiima ir senelę, kuri tiek daug pasakojo apie tikrą gyvenimą… Gryta išgyvena ir labai skaudžių netekčių – praranda artimiausius žmones mamą ir seserį.
Puikūs spektaklio režisūriniai sprendimai, dinamiškumas, kūrybingai besikeičiančios scenos ir auginama įtampa. Ir, žinoma, didžiulės pagyros pagrindinio vaidmens atlikėjai (Rūtai Ragaišytei) už jos talentingą vaidybą, jausmingumą ir žavesį. Už tai, kad ne vieno žiūrovo skruostu nusirito ašara, o daugeliui suvirpėjo širdys.
Antrąją dieną pradėjo šaunus „Labai teatras“, parodęs muzikinį spektakliuką „Kai užaugsiu, būsiu“ (rež. Agnė Sunklodaitė). Mažieji žiūrovai kartu su linksmais aktoriais ir dainavo, ir mojavo, ir vaidino. Kiekviena suvaidinta profesija turėjo ir savo dainelę, žaidimą, kurie atspindėjo tos profesijos ypatumus, kylančias užduotis, sunkumus. Dalyvaudami spektaklyje-žaidime vaikai tarsi „pasimatavo“ siūlomas profesijas, o pabaigoje išgirdo seną tiesą: visi darbai yra geri ir garbingi, tik svarbu išsirinkti sau tinkamą ir mielą.
Kitas mažiesiems skirtas spektaklis – „Grybų karas“, kurį atvežė Anykščių kultūros centro Troškūnų skyriaus teatro studija „Mes“. Visiems žinoma Justino Marcinkevičiaus eiliuota pasaka scenoje atgijo nauju, spalvingu vaizdu. Buvo linksma ir smagu vėl patirti grybų nuotykius.
Ukmergės kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro studija „Nykštukas“ parodė V. Bubnio dramą „Kaltė“ (rež. Tamara Kvieskienė). Scenoje vėl gvildenti paauglių santykiai, žmonių susvetimėjimas, abejingumas, vienas kito nesupratimas, o gal nenoras suprasti. Festivalį užbaigė Molėtų kultūros centro studija „Remarka“ etiudų spektakliu „Bar(d)akas“ pagal Dž. Orvelo „Gyvulių ūkį“. Pasirinkę sudėtingą alegorinį klasikos kūrinį, molėtiškiai buvo žavingi, jų vaidinimas stiprus ir dinamiškas.
Na o pertraukos tarp festivalio spektaklių taip pat nusipelno atskiro komentaro. Jos buvo užpildytos ignaliniečių ir svečių pasirodymais, kurie tarsi pritaikyti įvairiam žiūrovų skoniui ir amžiui. Daugelį sužavėjo grupės „Coffee Out“ ir muzikanto Kristijono Ribaičio koncertai. Puiku, kai jauni kūrybingi žmonės stengiasi išreikšti save ir tai jiems visai neblogai pavyksta.
Kitas pertraukas tarp spektaklių užpildė trumpučius koncertus surengę Ignalinos kultūros ir sporto centro, taip pat Česlovo Kudabos progimnazijos, Ignalinos gimnazijos dainininkai, šokėjai, svečiai iš Švenčionių ir Švenčionėlių. Smagu buvo matyti ir pačius mažiausius, ir jau mokyklas baigusius „Bildučių“ draugus, pažįstamus ir naujus veidus. Visi drauge jie sukūrė tikrai spalvingą programą.
Didelė ir graži šventė baigėsi, tačiau paliko daug gerų emocijų, susitikimų džiaugsmo, bičiuliškos šilumos. Festivalio uždaryme į sceną buvo pakviesti visi Ignalinoje viešėję teatrai, jiems įteiktos padėkos, atminimo dovanos. Teatrų vadovai dėkojo organizatoriams, savo dovanas perdavė šventės šeimininkei Jolantai Narbutaitienei. Į sceną buvo įvežtas šventinis „Bildučių“ tortas iš 150 keksiukų. Su pačiais geriausiais linkėjimais Ignalinai ir visiems draugams „Bildučiai” atsisveikino iki kitų metų.
