Biokatilo statybos pradžią Jurbarke pažymėjo laiškas ateities kartoms
Š. m. balandžio 13 d. Jurbarko rajono savivaldybės vadovai vyko į AB „Kauno energija“ filialą „Jurbarko šilumos tinklai“ kur dalyvavo filialui ir miestui svarbioje ceremonijoje, nes į naujo objekto pamatą buvo įmūryta svarbių darbų pradžią simbolizuojanti kapsulė. Taip buvo pažymėta naujo biokuru kūrenamo 5 MW galios katilo statyba. Kapsulėje – laiškas ateities kartoms apie siekius puoselėti švaresnę aplinką.
Ceremonijoje dalyvavo Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, AB „Kauno energija“ generalinis direktorius Rimantas Bakas, rangovo UAB „Enerstenos grupė“ generalinis direktorius Virginijus Ramanauskas, Jurbarko šilumos tinklų direktorius Petras Butkus ir kiti garbūs svečiai.
Savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius dėkojo AB „Kauno energija“ vadovams ir Kauno miesto merui Visvaldui Matijošaičiui, kurių dėka Jurbarko miesto gyventojams nebrangs šilumos energija ir bus sukurta naujų darbo vietų. Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio teigimu, Jurbarkui šiluma bus tiekiama Kauno miesto kainomis, kurios – bene mažiausios Lietuvoje.
Katilinės technologinės įrangos projektavimo, gamybos, tiekimo ir rekonstrukcijos darbus atliks generalinis rangovas UAB „Enerstenos grupė“. Objekte numatoma atlikti katilinės kapitalinio remonto ir šilumos gamybos įrenginių rekonstravimo darbus, įrengti 5 MW galios biokuro katilą.
AB „Kauno energija“ Jurbarko katilinėje gaminama šiluma tiekiama Jurbarko miesto gyventojams, įstaigoms ir įmonėms. Pastačius 5 MW galios biokuro vandens šildymo katilą su 1 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu, apytikriais skaičiavimais, šilumos kaina vartotojams vidutiniškai mažės 0,058 ct/kWh. Planuojama, kad per metus šioje katilinėje bus pagaminama apie 34 000 MWh šilumos energijos. Pasak UAB „Enerstenos grupė“ generalinio direktoriaus Virginijaus Ramanausko, šių metų šildymo sezonas bus pradėtas nauju katilu, kurio testavimo darbai numatomi pradėti spalio mėnesį.
„Tikime, kad ši mūsų investicija svarbi ne tik XXI amžiuje gyvenančiai kartai. Esame tikri, jog šiandien rekonstruodami šią katilinę, mes puoselėjame senas biologiškai švaraus, kieto kuro kūrenimo tradicijas. Mums rūpi kokiu oru kvėpuos ateinančios kartos, todėl pradėdami rekonstrukcijos darbus, dedame kertinį akmenį ne tik į šio objekto pamatus, bet ir į švaresnę Lietuvą“ – rašoma laiške.
