Biokuras nėra pats draugiškiausias aplinkai
Rugsėjo pabaigoje vykusioje Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad naudodama biomasę šildymui, Lietuva prisideda prie klimato kaitos stabdymo. Jo teigimu, Lietuva palaiko atsinaujinančių išteklių naudojimą. „Viena didžiausių mūsų sėkmių – tvaraus šildymo naudojimas ir su tuo susijusių technologijų plėtojimas. Lietuva tiki, kad šildymui reikalinga energija, ypač daugiabučiuose, gali būti gauta panaudojant biomasę. Tai gali prisidėti prie klimato kaitos stabdymo ir palengvinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos, – kalbėjo prezidentas. – Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos centrinio šildymo sistemoje biomasės naudojimas išaugo nuo 30 iki 70 procentų, o vidutinės šildymo kainos per tą patį laikotarpį nukrito 30–40 procentų.“
„Manęs nesužavėjo ši mūsų Prezidento kalba. Žinoma, biokuras yra geriau negu anglis, dujos ar mazutas, bet jis ir nėra aplinkai pats draugiškiausias ir mažinantis CO2 emisiją. Šiuo metu yra daug pažangesnių šildymo technologijų. Tai ir geoterminis, ir aeroterminis šildymas, atliekinės šilumos panaudojimas, šalto oro pavertimas šiltu ir daugybė kitų būdų, kurie sėkmingai jau taikomi. Būtent šioms technologijoms ir turėtume skirti didžiausią dėmesį. Štai tuomet tikrai nustebintume pasaulį, parodydami ryškų racionalų ir pažangų CO2 emisijų mažinimo pavyzdį, kuo galima būtų pelnytai didžiuotis“, – teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė. – Be abejo, visų svarbiausia šiuo aspektu yra pats energijos taupymas, kas ne tik apribotų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, bet ir ženkliai sumažintų gyventojų sąskaitas už šildymą. Tai pasiekti padeda namų renovavimas, energiją taupančių naujų daugiabučių statybą, paskata šilumos paskirstymo sistemų ir šilumos punktų pertvarkymui, užtikrinančiam ir komfortiškas apsirūpinimo šilumą sąlygas daugiabučiuose. Taigi valstybės pareiga ieškoti efektyvesnių, problemos sprendimo būdų, kartu dar ir gyventojams geresnes gyvenimo sąlygas užtikrinančias tiek ekonomine, tiek socialine, tiek komforto prasme.“
Užs. Nr. VV-66
