20 birželio, 2023

Biomechanikai ieško sprendimų kaip įveikti fizinę negalią

Netolimoje ateityje nebebus tokio dalyko kaip fizinė negalia. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Biomechanikos inžinerijos katedros mokslininkai jau daugybę metų kuria sprendimus, kurie padeda žmonėms su negalia, o šiuo metu vykdomi pažangūs moksliniai tyrimai ir plėtojamos naujos technologijos leidžia tikėtis proveržio. Sprendimų ieško ir mokslininkai visame pasaulyje: neseniai Šveicarijos mokslininkai žemiau juosmens paralyžiuotam žmogui padėjo pakilti iš vežimėlio – elektroninių implantų ir pažangių algoritmų dėka buvo sukurtas ryšys (skaitmeninis tiltas) leidžiantis apeiti traumą ir po daugiau nei dešimtmečio vėl valdyti apatinę kūno dalį. Pasak VILNIUS TECH mokslininkės doc. dr. Kristinos Daunoravičienės, smegenų bei kompiuterio sąsaja yra daug žadanti mokslinių tyrimų kryptis. 

„Mokslininkai turi daug sumanymų, vykdo projektus, eksperimentus, kad sukurtų smegenų ir kompiuterio sąsają, kurios dėka būtų galima, pavyzdžiui, valdyti objektą per atstumą. Daug metų kalbame apie žmonių su negalia vežimėlius, valdomus smegenų biosignalais, bet šiandieniniai prototipai dar nėra prieinami visiems. Įgyvendinti projektai pademonstravo tokią galimybę, bet kiekvienam asmeniui reikėtų kurti individualizuotą sąsają, atitinkančią kiekvieno savitą situaciją ir poreikį. Žmogaus smegenų plastiškumas nėra vienodas, tad negalime turėti vienos sąsajos, kuri tiktų visiems“, – teigia K. Daunoravičienė. 

Pasak mokslininkės, biosignalai gali būti klasifikuojami pradedant jų prigimtimi ir baigiant informacija, kurią perduoda. „Biosignalų yra įvairiausių, bet dažniausiai kalbame apie bioelektrinius signalus ir jų prigimtį. Bioelektriniai signalai yra elektros srovės, kurias sukuria elektros potencialų skirtumai audiniuose, organuose ar ląstelėse, pavyzdžiui, nervų sistemoje. Smegenų biosignalus nėra lengva tiksliai išmatuoti ir analizuoti pirmiausiai dėl to, kad patys signalai yra labai silpni ir reikalauja tikslių techninių stiprinimo ir filtravimo sprendimų. Be to, dideliam duomenų kiekiui apdoroti ir analizuoti reikia didelių kompiuterinių išteklių ir specialių duomenų analizės žinių bei kompetencijų. Vis dėlto smegenys yra žmogaus valdymo centras, tad labai domina įvairių sričių mokslininkus“, – sako docentė.  

Mokslininkės teigimu, biosignalas perduoda unikalią informaciją, o už veiklą atsakingi neuronai, kurie komunikuoja tarpusavy – tai sistema sudaryta iš jungčių ir grįžtamųjų ryšių. Kiekvieną kartą kai išmokstame ką nors nauja, sukuriame naują neuronų kelią, naujus tarpusavio ryšius. Mūsų smegenų struktūra keičiasi kiekvieną kartą, kai mokomės, taip pat kiekvieną kartą, kai atsiranda nauja mintis ar atmintis, sukuriama patirtis. Smegenys unikalios tuo, kad jos kaupia patirtį ir dėl to mes daug dalykų darome automatiškai. „Kalbant apie ligas, kaip išsėtinė sklerozė ar Parkinsono liga, dėl neuronų pakitimo, signalai nebekeliauja taip pat ir ten, kur turėtų keliauti, todėl kol kas šios ligos nėra pagydomos, nes negalima atkurti biologiškai susiformavusių jungčių, bet mokslininkai ras būdų tai išspręsti“, – sako K. Daunoravičienė.

Docentė tvirtina, kad ateityje ne tik paralyžiuoti asmenys galės atstatyti judėjimo funkciją, bet ir daug dalykų bus susiję su biosignalų įveiklinimu įvairiose srityse. Pavyzdžiui, šiuo metu komercinės biometrinės autentifikavimo sistemos naudoja pirštų antspaudų, balso, veido, eisenos atpažinimą, tačiau tokius asmens tapatybės nustatymo metodus galima suklastoti, tad šiandien biosignalai gali būti panaudoti ir kaip pažangi identifikavimo sistema. Greit nebus jokia naujiena, kad atrakinsime užraktą, tarkim, savo unikaliu raumens aktyvumo modeliu. Tokį biosignalą suklastoti jau žymiai sunkiau, tad ir autentifikavimo metodas atsparesnis dubliavimui, o saugumo lygis aukštesnis.  

Mokslininkei gilintis į biosignalus ar kurti pažangias technologijas padeda ir aktyvūs biomechaniką studijuojantys studentai, tik, docentės teigimu, jų galėtų būti žymiai daugiau, nes reikia įvykdyti dar daug tyrimų įvairiose srityse, kad pagaliau įveiktume fizinę negalią. „Gaila, kad šiandien dar toli gražu ne visi žino apie Biomechaniką arba Biomedicinos inžineriją, kokia tai įdomi, plati ir neišsemiama sritis, aktuali žmonėms ir prisidedanti prie gyvenimo kokybės gerinimo“, – sako mokslininkė.


13 balandžio, 2025

Vykdant sveikatos apsaugos sistemos reformą sveikatos centrų pagrindu, Garliavoje duris atvėrė iš esmės atsinaujinęs Garliavos medicinos centro ir LSMU Kauno […]

Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

Ąžuolyno bibliotekoje atrastas unikalus leidinys
11 balandžio, 2025

Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus, Baroko epochos poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (1595–1640) vardu pavadintas asteroidas „Sarbievius“. Asteroidą atrado VU Fizikos fakulteto […]

Liudas Glemža
11 balandžio, 2025

„Per 35 m. nepriklausomybės metus Lietuvoje užaugo profesionalių istorikų karta, kuri ne tik užsiima moksliniais tyrimais, bet ir stengiasi apie […]

9 balandžio, 2025

Mokslo pažangai tobulėjant, daugelis žmonių griebiasi papildų, siekdami skatinti sveiką senėjimą ir prailginti gyvenimo trukmę. Tarp žadančiųjų junginių ilgaamžiškumo srityje […]

3 balandžio, 2025

Šiandien, Tarptautinę vaikų literatūros dieną, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje įteikta Vaikų literatūros premija. Ministerijos įteikta premija šiemet atiteko rašytojui Mariui […]

31 kovo, 2025

Praradus dantis ar susidūrus su jų pažeidimais, kokybiškas protezavimas tampa ne tik estetikos, bet ir sveikatos bei gyvenimo kokybės klausimu. […]

Artūras Makselis / Jono Karolio nuotr.
28 kovo, 2025

Kovo 28 d., penktadienį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje paskelbti ES jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo rezultatai. Pirmosios vietos laimėtoju […]

Ineta Dabašinskienė
27 kovo, 2025

Kovo 27 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Taryba išrinko naująjį vadovą. Universiteto rektore tapo profesorė dr. Ineta Dabašinskienė. Ji – […]

25 kovo, 2025

Sveiki, stiprūs ir greitai augantys plaukai – daugelio moterų (ir ne tik)  siekiamybė. Tačiau norint pasiekti šį tikslą, būtina derinti […]

25 kovo, 2025

Pastaraisiais metais maisto pramonėje labai išpopuliarėjo tokie terminai kaip „ekologiškas“ ir „tvarus“. Dažnai šie terminai naudojami kaip sinonimai. Nors auginant […]

Vilniaus kolegijos direktorė dr. Žymantė Jankauskienė
24 kovo, 2025

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) informavo, kad LR Vyriausybė patvirtino 2025 m. valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių, kuriame […]

23 kovo, 2025

Lietuvos moksleivių sąjunga sako (LMS) palaikanti šią savaitę pasirodžiusį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) siūlymą trumpinti mokslo metus. Vis […]

20 kovo, 2025

Tvarumas – viena iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) vertybių. Pasaulinė Žemė diena – puiki proga pasidomėti, kokius klimato […]

19 kovo, 2025

„Architektūrą mieste reikėtų suvokti kaip orkestrą. Jei visi gros savo partiją be dirigento, gausis kakofonija”, – įsitikinęs VILNIUS TECH Architektūros […]

18 kovo, 2025

Pirmadienį duris atvėrė naujasis Lazdijų sporto centras, praneša Lazdijų rajono savivaldybė. „Lazdijų krašto vaikai, jaunimas ir visi sportuojantys tinkamų sąlygų […]

18 kovo, 2025

Keturiuose Lietuvos miestuose – Kaune, Jonavoje, Vilniuje ir Panevėžyje – planuojama įrengti naujus maniežus. Tam Švietimo, mokslo ir sporto ministerija […]

18 kovo, 2025

Devintus metus Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojamas, kartu su rajonų vietos savivaldos ir / ar verslo […]

17 kovo, 2025

Siekiant pagerinti mokinių pasiekimus ir ugdymo kokybę, siūloma uždrausti jiems mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais ir planšetėmis. Tai numatančias Švietimo įstatymo […]

LSU nuotr.
15 kovo, 2025

Lietuvos sporto universitetas (LSU) naujausiame Šanchajaus sporto mokslo institucijų reitinge (angl. Shanghai Ranking’s Global Ranking of Sport Science Schools and […]

Regionų naujienos