Birštonas įrengė naują šviestuvų trasą su saulės moduliais
Nuo šių metų iki 2030-ųjų Lietuvai siekiant suaktyvinti žaliąją energetiką nacionaliniu mastu, visų savivaldybių aktyvus įsitraukimas tapo itin svarbiu veiksniu. Būtent dėl šios priežasties jau antrus iš metus iš eilės Lietuvos energetikos agentūra vertina visų savivaldybių pažangą energetinio naudingumo klausimu. 2020-aisiais tarp lyderių jau antrą kartą išsilaikė ir Birštonas, kuris dar praeitų metų pabaigoje spėjo žengti svarbų žingsnį ir įrengti naują šviestuvų trasą su saulės moduliais.
„Tiek gyventojų, tiek kurorto svečių poreikiai didėja. Kurortuose siekiama pailsėti nuo didžiųjų miestų triukšmo, kvėpuoti tyru oru ir mėgautis gamtos teikiamais turtais. Todėl svarbu tausoti išteklius ir dar labiau didinti gyventojų sąmoningumą, skatinant jų įsitraukimą imantis panašių atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo alternatyvų, kurios labai svarbios užtikrinant tinkamą aplinką ateities kartoms”, – pasakoja Birštono miesto merė Nijolė Dirginčienė.
Pasak jos, toks požiūris paskatino Birštono savivaldybės daliniam apšvietimui pasirinkti šviestuvus su saulės energijos elementais. Nauja trasa su penkiasdešimt unikalaus dizaino šviestuvų įrengti pėsčiųjų ir dviračių take nuo prekybos centro „Norfa“ iki įvažiavimo į BĮ Birštono miesto tvarkymo tarnybos teritoriją Škėvonių k. Praeitą rudenį taip pat didžiausia šviestuvų su saulės moduliais trasa buvo įrengta ir Birštono seniūnijoje esančiame Geležūnų kaime.
Vienas iš projekto įgyvendintojų, „BIPA” inovacijų ir elektronikos skyriaus vadovas Elmantas Mickevičius įsitikinęs, kad ekologiškas apšvietimas sprendžia ne tik elektros vartojimo problemą. Jis taip pat mažina įrengimo kaštus, nes įrenginėjant tokius šviestuvus nereikalingi laidai.
„Ateityje apskritai visa infrastruktūra turėtų būti belaidė, nes laidinių sistemų tiesimas reikalauja papildomų žmogiškųjų resursų, projektinių, suderinimo ir laiko kaštų. Be to, ne visur infrastruktūra leidžia įrengti standartinius apšvietimo sprendimus. Tai, kad tokie sprendimai yra reikalingi įrodė ir šią žiemą snygio metu dėl virstančių medžių nutraukti elektros laidai, kai net 55 tūkst. namų ūkių liko be elektros. Tad pasikartojančios energetikos sprendimus turėtų diegti ne tik savivaldybės, bet ir patys gyventojai sistemingai pereiti prie savarankiškai pasigaminamos saulės ar vėjo energijos. Visas pasaulis modernizuojasi, esant poreikiui pajungiamas daiktų internetas ir tai kuo puikiausiai funkcionuoja”, – pasakoja „BIPA” inovacijų ir elektronikos ekspertas. Jis neabejoja, kad kartu su visų savivaldybių įsitraukimu ateinantį dešimtmetį Lietuva pasieks didelę pažangą tiek infrastruktūros sprendimuose, tiek žaliojoje energetikoje.
Pagal LR Energetikos ministerijos reformų ir investicijų rinkinį „Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo fondas: žalioji transformacija” (RRF) LR savivaldybėms numatyta išdalinti 2,225 mlrd. eurų žaliosios energetikos sprendimams. Iki vasario 16 d. visos suinteresuotos pusės, taip pat ir savivaldybės, LR Energetikos ministerijai gali teikti savo siūlymus dėl parengtų energetikos srities reformų, kurias planuojama finansuoti iš Ekonomikos atsparumo ir didinimo fondo.
Remiantis viešais Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, šiuo metu savivaldybės žaliosios energetikos klausimais dar tik yra pusiaukelėje – iš 100 galimų balų aukščiausias bendras vertinimas yra 55.
