Birželio 14-ąją Kėdainiuose paminėtos tremties pradžios 75-osios metinės
Gedulo ir vilties dieną Kėdainių rajono vadovai kartu su krašto bendruomene paminėjo prieš 75 metus, 1941-ųjų birželio 14-ąją, prasidėjusius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į atokiausius Sibiro regionus.
Birželio 14 dieną 11.58 val. rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius, savivaldybės administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis, administracijos vadovai, skyrių vedėjai ir darbuotojai tylos minute pagerbė Lietuvos gyventojų pirmųjų masinių tremčių ir žudynių aukų atminimą.
Taip pat antradienį, prieš pat vidurdienį – išėjusių atminimui Kėdainių mieste penkiolikai sekundžių kaukė sirenos.
Vėliau rajono vadovai, tarybos nariai ir savivaldybės administracijos atstovai Šv. Juozapo bažnyčioje rinkosi maldai už Lietuvos tremtinius, okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukas. Po šv. Mišių buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės Kauno gatvės kapinėse prie simbolinio Tremtinio kryžiaus.
Kėdainių geležinkelio stotyje, prie Atminimo lentos ištremtiesiems, surengtas Lietuvos okupacijos aukų pagerbimas.
Rajono mero S. Grinkevičiaus teigimu, trėmimai žymi tragiškiausią mūsų tautos gyvenimo laikotarpį.
„Okupantai nepagailėjo nei vaikų, nei senelių, nei šviesuolių. Per tremtį Lietuva neteko veikliausios inteligentijos, tačiau ir Sibiro platybėse mūsų žmonės nepalūžo. Ne veltui birželio 14-oji vadinama Gedulo ir Vilties diena. Gedulas mums primena tremties skausmą, o viltis įpareigoja ateities džiaugsmui. Be vilties nebūtų atgimusi Lietuva, nebūtų ji laisva. Mes turime prisiminti mūsų tėvus, senelius, kurie buvo tremtyje. Šiandien esame NATO sudėtyje ir žinome, kad galime būti ramūs dėl taikaus gyvenimo, nes Lietuva niekada nebebus okupuota, mes nebebūsime tremiami“, – sakė S. Grinkevičius.
Kėdainių daugiakultūrio centro administratorė, istorikė Audronė Pečiulytė priminė keletą skaičių.
„Per pirmuosius masinius trėmimus 1941 m. birželio 14–18 d. iš Lietuvos buvo išsiųsta 17 ešelonų, apie 17,5 tūkstančio žmonių. Iš Kėdainių apskrities buvo ištremtos 128 šeimos – 378 žmonės. Tarp tremtinių buvo net 5 060 vaikų iki 16 metų amžiaus, kas sudarė net 41 procentą visų išvežtų į tremties vietas. Iš viso tremtis palietė apie 280 tūkstančių likimų. Iš Kėdainių apskrities buvo išvežtos liepos 24 d. 32 šeimos – 119 žmonių. Iš Kėdainių ištremta apie 2400 gyventojų. Į Lietuvą grįžo tik 40,3 proc. 1941 m. į tremties vietas išvežtų žmonių“, – pasakojo A. Pečiulytė.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kėdainių skyriaus vadovas Jonas Šleževičius minėjime pasigedo jaunimo.
„Mes esame gyva istorija ir norėtųsi, kad jaunimas be tarpininkų išgirstų, ko vertas jų gyvenimas laisvoje šalyje. Sunkus gyvenimas užgrūdina. O šiandien visiems linkiu, kad kuo mažiau kiekvieno mūsų gyvenimuose būtų gedulo ir kuo daugiau turėtume vilties“, – sakė J. Šleževičius.
Renginyje prisimintas tremtinių skausmas, skambėjo Kėdainių kultūros centro tremtinių ir politinių kalinių mišraus choro „Diemedis“ (vadovė Aušra Kazlauskienė) atliekamos dainos.
Gedulo ir vilties dienos išvakarėse, birželio 13 d., Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga visoje Lietuvoje organizavo akciją, skirtą birželio 14 d. trėmimo aukoms pagerbti. Prisimindami šią mūsų tautai tragišką sukaktį, birželio 13 d. 20 val. Kėdainių geležinkelio stotyje jaunieji šauliai kartu su rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Antanu Pavoliu iš ilgai degančių žvakelių sudėjo tremtiniams brangiausią žodį – „Lietuva“.
