Biržų rajono gyventojai diagnozuotas botulizmas
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamentas (toliau – Panevėžio departamentas) praneša, kad š. m. balandžio mėn. Panevėžio apskrityje užregistruotas bakterijų sukeltos intoksikacijos maistu – botulizmo atvejis. Šia reta infekcine liga susirgo 49 m. Biržų rajono gyventoja. Epidemiologinio tyrimo metu, dėl sunkios pacientės būklės, jos apklausti ir nustatyti vartoto maisto, kuris galėjo būti užsikrėtimo priežastimi, nepavyko. Ligoninėje moteris mirė.
Registruojami pavieniai botulizmo atvejai
Panevėžio departamento duomenimis, tai trečias toks susirgimas per pastarąjį dešimtmetį, kuris buvo registruotas Panevėžio apskrityje: 2014 m. šia liga susirgo Panevėžio rajono gyventojas, 2008 m. – Panevėžio miesto gyventojas. Pacientai pasveiko. Ligoniai galėjo užsikrėsti valgydami parūkytus mėsos gaminius. Lietuvoje 2016 m. botulizmo atvejų neregistruota, o 2015 m. registruoti 2 atvejai (sergamumo rodiklis 0,1 atv./10 tūkst. gyventojų).
Ligos sukėlėjas ir jo savybės
Žmonių botulizmas yra reta, tačiau sunki liga, sukeliama bakterijų Clostridium botulinum gaminamo toksino. Clostridium botulinum bakterijas gamtoje platina įvairūs gyvūnai. Šios bakterijos geriausiai dauginasi aplinkoje, kur nėra deguonies arba jo kiekis labai mažas. Patekusios į nepalankias joms sąlygas, bakterijos virsta sporomis. Sporų randama dirvožemyje, jomis gali būti užterštos daržovės, grybai, netgi medus. Į mėsą bakterijų sporos paprastai patenka iš gyvulių žarnų dorojant skerdieną. Sporos labai atsparios aukštos temperatūros poveikiui. Maiste, kuris laikomas 10 laipsnių temperatūroje, kai nepatenka oro, nepakankama druskos, cukraus ar rūgšties koncentracija, bakterijos pradeda daugintis ir gaminti labai stiprų nuodą. Toksinas jautrus karščiui, kaitinant suyra per 10 minučių, virinant – per kelias minutes.
Ligos simptomai
Pirmieji ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12-36 val. suvalgius maisto, kuriame pasigaminęs botulotoksinas. Kuo trumpesnis šis laikotarpis, tuo sunkesnė ligos eiga bei didesnis mirštamumas. Apsinuodijus, pirmiausia ligonis skundžiasi silpnumu, galvos svaigimu. Paprastai po to sutrinka regėjimas (dvejinimasis akyse, matymas lyg pro rūką), atsiranda burnos džiūvimas, rijimo ar kalbos sutrikimai. Šie sutrikimai gali būti lydimi vėmimo, pilvo pūtimo, vidurių užkietėjimo arba viduriavimo. Kūno temperatūra gali būti normali. Ligai progresuojant, atsiranda sprando, rankų, vėliau kvėpavimo ir viso kūno raumenų silpnumas. Išsivysčius kvėpavimo raumenų paralyžiui, gali sutrikti kvėpavimas. Ligos prognozė priklauso nuo apsinuodijimo sunkumo (toksino dozės) ir gydymo paskyrimo laiko.
Profilaktika
Dažniausiai apsinuodijama nuo namuose netinkamai paruoštų bei laikomų mėsos, grybų konservų, vytintų ar rūkytų mėsos gaminių. Daugiausiai apsinuodijimų būna žiemos ir pavasario mėnesiais, kadangi rudenį konservuotuose produktuose ir išlaikytuose iki pavasario būna pasigaminęs pakankamas toksino kiekis. Užkrėsti toksinu maisto produktai išvaizda, kvapu ir skoniu dažnai nesiskiria nuo gerų.
Labai svarbu laikytis šių profilaktikos priemonių:
- Kruopščiai nuvalyti ir išplauti po tekančiu vandeniu konservavimui ruošiamas daržoves, grybus, mėsą.
- Skerdžiant gyvulius stengtis nepažeisti žarnų, kad išvengti mėsos užteršimo.
- Konservavimui naudoti pakankamai daug rūgšties, druskos ar cukraus.
- Paruoštus konservus, rūkytus, vytinamus mėsos gaminius laikyti ne aukštesnėje kaip +10 laipsnių temperatūroje.
- Neuždaryti aklinai grybų konservų, geriau juos laikyti aprištus medvilnine skepetaite ar popieriumi.
- Nevalgyti konservų, kurių dangtelis išsipūtęs. Prieš vartojimą bet kokius namuose gamintus konservus patartina pakaitinti 10 minučių, net jei neišpūstas dangtelis.
- Nevalgykite mėsos ar dešrų, jei viduje pakitusi spalva, įtartinas skonis ar kvapas.
- Atsiradus pirmiems apsinuodijimo požymiams, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją.
