Bitėnuose vyko Muziejų naktis „Rožės pražydėjimas naktyje“
Gegužės 21 d. Bitėnuose (Pagėgių r.), Martyno Jankaus muziejuje, dainuojant nuostabiam paukščių chorui ir tebežydint prieš keletą metų pasodintam obelų sodui, rinkosi žmonės iš Pagėgių savivaldybės, Šilutės, Klaipėdos, Vilniaus paminėti kelių garbingų sukakčių. Taip buvo įsijungta į Europos „Muziejų nakties“ renginius.
Vakaro renginiai prasidėjo Mažosios Lietuvos panteone – Bitėnų kapinėse. Čia buvo pagerbtas buvęs spaustuvininkas, Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus. Šiemet gegužės 23 d. skaičiuojama 70 metų po jo mirties. Muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė priminė M. Jankaus gyvenimo kelią, žodį tarė profesorius Domas Kaunas, kuris daug nuveikė, kad M. Jankus atminimas mūsų krašte būtų deramai įamžintas.
Toliau vakaras persikėlė į M. Jankaus muziejaus teritoriją, kur buvo paminėtas muziejaus įkūrimo 35 metų jubiliejus. Apie minčių ir darbų pradžią papasakojo profesorius D. Kaunas. Buvo prisiminti visi prisidėję prie ekspozicijos, o vėliau ir muziejaus įkūrimo. Tai žurnalistas, fotomenininkas klaipėdietis Bernardas Aleknavičius, Vilniuje gyvenusi dailininkė, Klaipėdos krašto duktė Eva Labutytė ir jos vyras Gediminas Vanagas. Buvusi Bitėnų pradinės mokyklos mokytoja Birutė Žemgulienė pasakojo apie tai, kaip teko pažinti Martyno Jankaus gyvenimą, jo veiklą bei tapti šio nedidelio muziejaus vadove.
Apie tai, kaip atkūrus nepriklausomybę Šilutės rajono valdžia ėmėsi atstatinėti buvusią spaustuvę, papasakojo tuometis Šilutės rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Saulius Sodonis. Jis prisiminė, kad tai buvo labai sudėtingas darbas, nes teko pažinti ne tik daug palaikančių ir remiančių šią idėją žmonių, bet ir daug priešininkų. Šiandien malonu matyti, kad muziejus bei jo graži aplinka, traukia lankytojus, – sakė Saulius Sodonis.
Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė papasakojo apie įkurtuvių rūpesčius ir pirmuosius žingsnius, perkėlus Martyno Jankaus muziejų į pastatytas spaustuvės patalpas. Savo įspūdžiais pasidalino 1998 metais muziejuje dirbti pradėję Giedrė ir Eugenijus Skipičiai. Pirmą pažintį su M. Jankumi bei Birute ir Kazimieru Žemguliais prisiminė Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis. Tuomet, į dar neseniai atidarytą Bitėnų pradinėje mokykloje Martynui Jankui skirtą ekspoziciją, jis atvežė dukrą gydžiusią gydytoją. Prisimindamas patirtus įspūdžius jis dėkojo Birutei Žemgulienei už pirmą pažintį su Mažosios Lietuvos patriarchu.
Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis padėkojo muziejaus kūrėjams bei puoselėtojams. „Už nuopelnus ir meilę Pagėgių kraštui“ jis įteikė ypatingą padėkos ženklą – vardinę Amžinosios Rambyno kalno knygos sumažintą kopiją Sauliui Sodoniui bei Rozai Šikšnienei.
Po to visi susirinkusieji buvo pakviesti į pastatytos buvusios M. Jankaus sodybos klėtelės atidarymo iškilmes. Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis muziejaus direktorei Liudvikai Burzdžiuvienei įteikė simbolinį įkurtuvių raktą. Šiame pastate bus rengiamos knygrišybos pamokos visiems norintiems sužinoti šio amato subtilybes. Antrame klėtelės aukšte – konferencijų salė. Tą vakarą buvo pristatyta muziejaus fonduose sukauptų ir fotografo Eugenijaus Skipičio dovanotų nuotraukų paroda „Trisdešimt penkios akimirkos“. Joje užfiksuoti svarbūs muziejaus gyvenimo įvykiai.
Renginio svečiai prie klėtelės pasodino atminimo ąžuoliuką. Vakarą tęsė džiazo kolektyvas „Ąžuoliniai berželiai“ iš Vilniaus ir dainininkė Indrė Dirgėlaitė, kurių atliekami kūriniai susiliejo su vakariniu lakštingalų trelių skambėjimu. Visus romantiškai nuteikė aktorės Reginos Šaltenytės poetinė kompozicija „Kas tas paslaptis suprastų …“ (Maironis). Skambant muzikos garsams ir poezijos posmams svečiai vaišinosi ant laužo virta žolelių arbata.
