Bitininko rekomendacija: geriausias yra pavasarinis pienių medus
Medus – tai ne tik bičių pagamintas saldus maisto produktas. Anksčiau jį aukojo dievams, naudojo grožio ir sveikatos procedūroms, o senovėje tikėta, kad šis produktas ilgina žmogaus gyvenimą. Viduramžiais jis virsdavo ne tik dovana, bet ir valiuta bei duokle. Tai, kad medus iš tiesų gali pakeisti žmogaus gyvenimą, įrodo bitininko Kęstučio Rančio istorija. Jau trisdešimtmetį bitininkyste užsiimantis vyras kuriam laikui bites buvo iškeitęs į statybų verslą, tačiau tik sugrįžęs pas jas susigrąžino sveikatą ir pradėjo kitaip vertinti gyvenimą.
Aistra bitėms – nuo vaikystės
Bitės – Kęstučio aistra nuo vaikystės. „Tėvas nusipirko bičių, kai man buvo maždaug 12 metų, pats tuo užsiimu jau 30 metų. Tai yra gyvenimo stilius, tai yra sveikata. Prieš kelerius metus, kai bandžiau pereiti prie statybų verslo, stipriai išseko organizmas, o dabar, sugrįžęs prie mylimos veiklos, vėl noriu gyventi. Tokiose situacijose supranti, kad kelerius metus praleidai bergždžiai, vaikydamasis didesnio uždarbio, kuris iš tikrųjų nėra viso gyvenimo esmė“, – pasakoja bitininkas.
Kęstučio 120 bičių šeimų armija darbuojasi pievose netoli Stakliškių, Prienų rajone. Šiandien bitininkavimas jam – šeimos hobis, kuris dar ir maitina. Aplink avilius zuja trys vaikai, tad Kęstutis tikisi, kad auga šauni pamaina. „Man, kaip ir kiekvienam tėvui, norisi, kad vaikai perimtų patirtį ir paveldėtų bites. Štai ir dukrą neatsitiktinai pavadinome Austėja, bičių deive“, – juokiasi Kęstutis.
Bitininkui pats didžiausias darbymetis prasideda gegužės pradžioje. Pasitaiko, kai miegoti tenka vos po keturias valandas. Medaus derlius skaičiuojamas rudenį, vidutiniškai iš vieno avilio gaunama apie 50 kg medaus, tačiau reikia suprasti, kad visas sąlygas čia diktuoja gamta, todėl derlių prognozuoti yra labai sunku. Nors iš pirmo žvilgsnio 50 kg atrodo daug, pasak bitininko, bitutės aukso neatneša, mat didelė dalis pajamų, gautų iš realizuoto medaus, sugrįžta į avilius. Jie išleidžiami inventoriui, kitiems reikalams bei sirupui, kuriuo reikia pamaitinti bites rudenį, atėmus iš jų medų.
Dalį išlaidų, kurių prireikia medaus pardavimui, Kęstučiui kompensuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ – joje numatyta parama už dalyvavimą nacionalinėje žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemoje. Priklausant šiai kokybės sistemai, produktai žymimi specialiu ženklu „KOKYBĖ“. Tiesa, ženklelis nėra suteikiamas bet kam. Tai turi būti lietuviški produktai, pagaminti iš lietuviškų žaliavų, kurie savo savybėmis pranoksta privalomus Europos ir nacionalinius saugos, kokybės, augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ir aplinkosauginius reikalavimus.
Medus ženklinamas specialiu kokybės ženkliuku
Bitininkas medų pilsto į dailius mažus indelius – šią tarą jis įsigijo už KPP paramą. Kasmet tarai, etiketėms, dangteliams ir informacinei medžiagai apie medų jam skiriama daugiau nei 2,8 tūkst. eurų. Kęstutis produktų kokybės sertifikatą turi jau ketverius metus, tiek pat metų jis gauna paramą, o medus yra pažymėtas specialiu nacionalinės kokybės ženklu. Anot bitininko, šis ženkliukas padeda žmogui įrodyti ir paaiškinti, kad tai natūralus Lietuvos pievų ir miškų medutis.
Kad bitininko medus išskirtinis ir natūralus, galima įsitikinti ir nemačius ženkliuko – bitės darbuojasi itin natūralioje aplinkoje. „Bitėms dirbti ieškau švarių vietų, kur nėra rapsų pasėlių ar cheminių ūkių, bėgame ir nuo herbicidų – renkamės tik tikrai natūralią gamtą. Iš natūralių augalų ir medus gaunasi įvairus, kiekvieno žydėjimo jis yra skirtingas ir skoniu, ir spalva“, – pasakoja bitininkas. Anot Kęstučio, įtikti bitėms nėra lengva, jis turi nuolat ieškoti derlingų vietų, kur žydėtų itin aukštos kokybės medui tinkami augalai, tad tie, kas mano, kad bitininkui bepigu pastatyti avilį laukuose ir laukti medaus, turėtų pakeisti nuomonę.
Kaip patį sveikiausią bitininkas rekomenduoja pavasarinį medų: „Nors Lietuvoje įprasta manyti, kad pats sveikiausias medus yra liepų, tai tėra stereotipas, nes tiesiog taip esame įpratę. Liepų medus nėra labai aukštos kokybės, tačiau turi savo kitų įdomių savybių. Pats geriausias – pavasarinis pienių, galbūt net aviečių žiedukų medus. Man jis yra kvapniausias ir sveikiausias.“
Bičių suneštą medų Kęstutis pardavinėja mugėse, dažniausiai – Vilniuje, taip pat Tymo turgelyje, Stakliškių apylinkėse, kur medų noriai perka ir kaimynai.
Norėdami pasinaudoti Kęstučio patirtimi taip pat galite kreiptis dėl paramos – tereikia priklausyti bent vienai iš trijų kokybės sistemų: ekologiškų produktų gamybos sistemai, ES pripažintų produktų kokybės sistemai, nacionalinei žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemai. Parama ūkininkams skiriama 5 metus, tad per visą laikotarpį galima gauti iki 15 tūkst. eurų.
Pirmasis paraiškų pagal šią priemonę teikimo etapas jau prasidėjo ir tęsis iki š. m. birželio 30 d.
Daugiau informacijos apie šias kokybės sistemas ir pagal jas skiriamą paramą galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).