Biudžetas: neišnaudotos galimybės
Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.
Biudžeto pajamų ir ekonomikos augimas (BVP kitąmet augs 2,9 proc.!) yra puiki galimybė subalansuoti valstybės biudžetą, tačiau tuo nepasinaudota. Valdžia elgiasi net kiek nekorektiškai girdamasis apie subalansavimą. Taip, kai kalbame apie konsoliduotą biudžetą, t.y. bendrą valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo biudžetus, atrodo gražiai, tačiau paties valstybės biudžeto deficitas išlieka didelis – išlaidos pajamas viršys 469 mln. eurų.
Planuojama valdžios sektoriaus skola kitų metų pabaigoje sudarys apie 16,3 mlrd. eurų, arba 37,6 proc. BVP. Nors ji šiek tiek mažinama, vis vien išlieka didelė. Jei prieš dvylika metų gyventojui teko apie 1200 eurų skola, šiais ir kitais metais ji sieks apie 5700 eurų.
Vien skolos valdymui šiemet bus išleista 570 mln. eurų, tai yra maždaug po 200 eurų vienam gyventojui. Palyginimui, 2007 metais palūkanoms šalyje buvo išleidžiama tris kartus mažiau. Valstybės skola reiškia riziką, kad nemažėjant išlaidoms mokesčių mokėtojus ateityje slėgs dar didesnė mokesčių našta.
Rizika dar didesnė ir dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus. Šalies demografinės tendencijos prastėja: darbingo amžiaus gyventojų šalyje mažėja, sunešti į valstybės biudžetą jiems tenka vis daugiau pinigų. Šiemet kiekvienam darbingo amžiaus žmogui vidutiniškai tenka sumokėti apie 6170 eurų mokesčių, prieš šešerius metus – vidutiniškai 4530 eurų, prieš dešimtmetį – apie 3600 eurų mokesčių.
Būtina kryptingai ir toliau mažinti skolą bei laikyti fiskalinės drausmės, kad ištikus ekonomikos nuosmukiui nenukentėtų viešieji finansai. Tačiau valdžia rado būdą apeiti fiskalinės drausmės taisykles, ribojančias valdžios apetitą išlaidoms. Pagal dabartinę valdžios finansų būklę išlaidų didėjimą reikėtų riboti, tačiau biudžete atskaitos tašku pasirenkama ne dabartinė, bet prieš kelis mėnesius buvusi finansų situacija. Kodėl? Nes tada skaičiai buvo parankesni išlaidoms didinti.
Augant ekonomikai iš valdžia turi puikią progą įrodyti, kad jos pažadai ne tušti. Ekonomikos augimas sudaro puikiai prielaidas mažinti gyventojams tenkančią mokestinę naštą. Nors ir siūloma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, šiuo padidėjimu galės pasidžiaugti tik dalis mokesčių mokėtojų – vidutines pajamas gaunantiesiems mokesčių našta nesumažės.
Buvo žadama 12 metų kasmet po 1 procentinį puntą mažinti „Sodros“ įmokas. Šis pasiūlymas būtų leidęs sumažinti darbo mokesčių naštą, kuri Lietuvoje viršija išsivysčiusių šalių – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių narių vidurkį.
Tuščias liko ir pažadas dėl „Sodros lubų“, t. y., sumos nuo kurios nebeskaičiuojamos „Sodros“ įmokos. Tai svarbu siekiant sukurti naujų, aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų ir užtikrinti didesnį teisingumą socialinio draudimo sistemoje. Tačiau paskutinę minutę „Sodros lubos“ išmestos lauk.
Vietoje to, praktiškai visi pajausime augančią mokestinę naštą. Didinami akcizai, nors jais apmokestintas prekes lietuviams įpirkti yra bene sunkiausia visoje ES. Dėl siūlomų pakeitimų cigarečių pakelis brangs apie 10 ct., litras dyzelinio kuro – 2 ct., litras žemės ūkyje naudojamo dyzelinio kuro – 4 ct., tona akmens anglių – apie 9,11 euro. Dyzelinio kuro akcizų didinimas skaudžiausias mažiausias pajamas gaunantiems, taip pat tai bus smūgis šalies transporto sektoriui.
Mokesčių nereikėtų didinti, jei būtų atsisakyta neefektyvių išlaidų. Pavyzdžiui, Valstybės kontrolė ne kartą baksnojo pirštu į neefektyvius valstybės investicinius projektus, socialinius būstus, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, statybų dokumentus, elektroninę sveikatos sistemą ir t.t.
Kitąmet vėl numatomos brangios, abejotino poreikio valstybės investicijos. Valstybės investicijų programai kitąmet planuojama skirti daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Planuojama, kad 2019 ir 2020 m. išlaidos valstybės investicijų programai augs. Tai rodo, kad valstybės investicijų programa tik plėsis, nors Valstybės kontrolė siūlė jos visai atsisakyti. Dažniausiai tai yra paprastos išlaidos, o ne investicijos, todėl būtų nuoseklu atsižvelgti į Valstybės kontrolės rekomendacijas, kad išlaidos per biudžeto programas ir valstybės investicijų programą būtų suderintos, nepersidengtų.
Kita svarbi užduotis – efektyviau valdyti turimą turtą. Valdžia disponuoja dideliu turtu: Finansų ministerijos duomenimis, viešojo sektoriaus turto vertė siekia 50 mlrd. eurų. Tačiau pajamos iš valstybės turto tik nežymiai papildys kitų metų biudžetą – sudarys apie 7 proc. (arba 496 mln. eurų) valstybės biudžeto pajamų. Pajamoms iš mokesčių kasmet didėjant, ambicijos surinkti daugiau pajamų iš valstybės turto yra mažokos.
