Bolonijos šiuolaikinio meno sūkurio centre – Lietuvos kūrėjai: Jonas Mekas ir opera „Geros dienos!“
Nuo sausio pabaigos iki vasario 5 d. Italijos mieste Bolonijoje vyksta šiuolaikinio meno parodų, renginių ir specialių projektų programa „ART CITY Bologna 2023” (liet. – „Meno miestas Bolonija 2023”), rengiama kartu su Bolonijos meno muge. Pagrindiniu programos projektu organizatoriai įvardija Jono Meko kūrybos parodą „Under The Shadow of the Tree“ (liet. – „Po medžio šešėliu“), eksponuojamą unikaliame modernistinės architektūros genijaus Le Corbusier pastate. Specialaus programos projekto titulas atiteko Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės operai „Geros dienos!” („Operomanija“).
Vasario 2 d. – kovo 26 d. veiksiančią parodą kuravo duetas Francesco Urbano Ragazzi. „Geros dienos!” dainuojančios kasininkės pasirodys vasario 3, 4, 5 d. Bolonijos „Teatri di Vita“.
Abu renginius organizavo Bolonijos Modernaus meno Muziejus MAMbo (Museo d’Arte Moderna di Bologna), Lietuvos kultūros institutas su Lietuvos kultūros atašė Italijoje, taip pat Lietuvos ambasada Italijoje. Prie parodos rengimo prisidėjo „Home Movies – National Family Film Archive“, o „Geros dienos!” rodymus parėmė ir Lietuvos garbės konsulatas Emilia-Romania regione.
Lietuviškos programos įžanga – vasario 1 d. Cinema Lumière kino teatre vykusi speciali JAV režisierės KD Davison dokumentinio filmo „Fragments of Paradise“ peržiūra. Filmą pristatė šios juostos herojaus sūnus Sebastianas Mekas.
Italijos šiuolaikinio meno centre
„Metuose yra momentas, kai Bolonija tampa Italijos šiuolaikinio meno centru , nes visos organizacijos rengia įvairiausius renginius, kviečia menininkus, profesionalus iš užsienio, – pasakojo Lietuvos kultūros atašė Italijoje Laura Gabrielaitytė-Kazulėnienė. –Šiais metais Lietuva čia yra labai matoma, nes opera „Geros dienos!“ tapo specialiu Bolonijos meno dienų projektu, kuriame kiekvienais metais pristatomi svarbiausi menininkai. Programoje veikianti Jono Meko paroda yra šio išskirtinio kūrėjo šimtmečio programos Italijoje baigiamasis renginys. Parodą iki pavasario lydės eilė renginių, planuojamų kartu su Bolonijos miesto organizacijomis.“
„Ruošdami J. Meko šimtmečio programą Italijoje visuomet galvojome apie du svarbiausius renginius: parodas Romoje ir Bolonijoje. MAMbo muziejaus vadovas Lorenzas Balbi itin palaikė idėją pristatyti Jono Meko kūrybą. Jis ir pasiūlė, kad paroda galėtų vykti unikalioje erdvėje, kuri sužavėjo kuratorius ir tapo integraliu parodos koncepcijos elementu. Kartu su Lietuvos kultūros institutu surengto L. Balbi vizito metu Lietuvoje gimė idėja į „Art City Bologna“ programą kaip specialųjį projektą pakviesti operą „Geros dienos!“, kurią Jonas Mekas matė Niujorke“, – Lietuvos menininkų pristatymo Bolonijoje priešistorę atskleidė L. Gabrielaitytė-Kazulėnienė.
„Tarptautinė Jono Meko šimtmečio minėjimo programa lyg ir turėjo aiškias, kalendoriaus apibrėžtas pradžios ir pabaigos ribas – visame pasaulyje pasklidę renginiai, kurių suskaičiavome virš 140 – vyko iki praėjusių metų pabaigos. Bet pasaulis ir šiemet vis dar švenčia šio menininko jubiliejų, todėl jo filmų rodymai, parodos, leidinio pristatymai dar pildo kalendorių ir tikriausiai dar nėra paskutiniai renginiai, pažymėti „Jonas Mekas 100!” ženklu. Juokaujame, kad tiesiog pradedame švęsti antrąjį Jono šimtmetį!”, – pastebėjo Lietuvos kultūros instituto projektų vadovė Asta Visminaitė.
„Po medžio šešėliu“
J. Meko kūrybos paroda yra sumanyta kaip dialogas tarp dienoraštinių avangardinio kino kūrėjo filmų ir 1925 m. architektų Le Corbusier ir Pierre‘o Jeanneret sukurto Paryžiaus parodos paviljono „L‘Esprit Nouveu“, kuris buvo atkurtas Bolonijoje 1977 m.
Pastato centre augantis ir stogą kertantis medis yra vienas esminių parodos erdvės ir koncepcijos elementų: anot kuratorių dueto Francesco Urbano Ragazzi, J. Mekas yra sakęs, kad kinas yra tarsi vešlus augalas, o nepriklausomi kino kūrėjai – aukščiausi jo lapai. Medį supa parodos vaizdai, atspindintys gamtos vaidmenį kino kūrėjo darbuose. Ant pastato langų priklijuoti kino juostų kadrai sukuria daugiaspalvio vitražo įspūdį. Projektorių ekranuose atgyja peizažų, augalų, gėlių fotografijų serijos.
Bolonijos paviljoną pripildo ir garso dienoraščių, kuriuose menininkas fiksavo gyvenimo Niujorke tėkmę, fragmentai. Garso ir vaizdo įrašai, piešiniai, kino kūriniai atskleidžia J. Meko kūrybos daugiabriauniškumą, kuriame dera poetinė ir politinė mąstysena.
Legendinės kasininkės nepraranda aktualumo
Operos „Geros dienos!“ prodiuserė Ana Ablamonova prisimena, kaip 2014 m. sausį J. Mekas ne tik klausėsi kasininkių arijų Niujorke, bet ir filmavo operą savo kamera, yra išlikęs „mekiško“ stiliaus vaizdo įrašas. „Šis ryšys su Meko asmenybe ir jos atmintimi mums yra svarbus. Taip pat smagu, kad dvyliktus metus skaičiuojančios operos universalumas, meninė raiška nepraranda aktualumo. Užsienio šiuolaikinio meno kuratorius „Geros dienos!” domina ir kaip pirmasis bendras operos-performanso „Saulė ir jūra“ autorių darbas“, – kalbėjo A. Ablamonova.
„Geros dienos!” Bolonijoje pristatoma kaip specialusis „Art City Bologna“ projektas. 2020 m. tokiu titulu buvo įvardytas žymaus režisieriaus Romeo Casteluccio specialiai sukurtas darbas „La vita nuova“.
Opera bus rodoma legendinio italų kino režisieriaus Piero Paolo Pasolinio filmo „Ragazzi di Vita“ inspiruotame teatre „Teatri di Vita“.
Tarptautinis projektas „Jonas Mekas 100!“ yra skirtas paminėti avangardinio kino kūrėjo, kino kritiko, poeto Jono Meko gimimo 100 metų jubiliejų 2022 m. Daugiau nei 140 įvairių renginių apimančią programą parengė Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos kultūros atašė ir Jono Meko fondas (Estate of Jonas Mekas). Kino peržiūros, parodos, video instaliacijos, koncertai, poezijos skaitymai, diskusijų ir teminių rezidencijų programos, kūrybinės poezijos vertimų dirbtuvės, leidybiniai sumanymai ir kitos iniciatyvos vyks solidžiose, gerai žinomose kultūros institucijose keliolikoje pasaulio šalių. Programą iš dalies finansuoja LR kultūros ministerija. „Jonas Mekas 100!“ programa pateikiama tinklalapyje www.jonasmekas100.com.